Kamilė Lukauskytė
Lietuvos gyventojams ateityje gali tekti išgirsti naujų diskusijų apie didesnius ar papildomus mokesčius. Tokį scenarijų įžvelgia ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė, vertindama beveik 770 mln. eurų vertės šeimos politikos paketą ir bendrą valstybės finansų padėtį.
Problema paprasta – valstybė planuoja vis daugiau išlaidų, tačiau pinigų joms reikia rasti biudžete. Be to, jau dabar sparčiai didinamas finansavimas gynybai, auga socialiniai įsipareigojimai ir valstybės skola.
Todėl klausimas, kas už visa tai galiausiai sumokės, tampa vis aktualesnis.
Vis dėlto gyventojams panikuoti dėl jau suplanuotų naujų mokesčių nereikėtų: šiuo metu nėra priimtas sprendimas, kad būtent pristatytas šeimos politikos paketas būtų finansuojamas didinant mokesčius. Ekonomistė kalba apie galimą ateities scenarijų, jeigu išlaidų ir pajamų balansas toliau blogėtų.
Ant stalo – beveik 770 mln. eurų
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė pristatė beveik 770 mln. eurų vertės šeimos politikos paketą.
Jame numatyta įvairių priemonių, kuriomis būtų siekiama gerinti šeimų padėtį ir spręsti demografines problemas.
Viena daug dėmesio sulaukusių idėjų – iki 5 tūkst. eurų siekianti parama iš emigracijos į Lietuvą sugrįžtančioms šeimoms.
Tačiau „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė I. Genytė-Pikčienė TV3 laidoje „Dienos pjūvis“ atkreipė dėmesį, kad finansinės paskatos pačios savaime negarantuoja didesnio gimstamumo.
Pasak jos, Vakarų valstybių patirtis nerodo stipraus tiesioginio ryšio tarp išmokų ir ilgalaikio gimstamumo padidėjimo.
5 tūkst. eurų grįžtantiems – ar to pakaktų?
Ekonomistė atsargiai vertino ir siūlymą finansiškai paskatinti į Lietuvą grįžtančias šeimas.
Jos nuomone, tokia išmoka galėtų sumažinti dalį persikraustymo išlaidų, tačiau vargu ar taptų pagrindine priežastimi, dėl kurios emigravusi šeima nuspręstų grįžti.
Daug svarbesni klausimai – darbo vietos, atlyginimai, galimybės realizuoti save, kurti verslą ir įsigyti būstą.
I. Genytė-Pikčienė taip pat atkreipė dėmesį į galimą visuomenės reakciją: Lietuvoje gyvenantiems ir čia mokesčius mokantiems žmonėms gali kilti klausimų, kodėl papildoma išmoka skiriama būtent grįžtantiesiems. Tai yra ekonomistės išsakytas galimos visuomenės reakcijos vertinimas, o ne nustatytas faktas apie gyventojų nuomonę.
Didžiausias klausimas – iš kur paimti 770 mln. eurų?
Būtent čia prasideda svarbiausia istorijos dalis.
Pasak I. Genytės-Pikčienės, pristatant didelės vertės paketą nebuvo išsamiai paaiškinta, kokiais konkrečiais pajamų šaltiniais būtų finansuojamos visos jo priemonės.
Ekonomistės vertinimu, tai svarbu dėl dabartinės Lietuvos fiskalinės situacijos.
Ji atkreipė dėmesį, kad artimiausiais metais prognozuojamas valdžios sektoriaus skolos augimas, o valstybė jau dabar turi daug įsipareigojimų, kurių finansavimas didėja automatiškai.
Pensijos, atlyginimai ir kitos biudžeto išlaidos turi įvairius indeksavimo mechanizmus, todėl dalis išlaidų auga net ir nepriimant visiškai naujų programų.
Lietuva jau pakeitė dalį mokesčių
Svarbus kontekstas – gyventojai ir verslas dalį mokestinių pokyčių jau pajuto 2026 metais.
Anksčiau Seimo priimti pakeitimai apėmė didesnį kai kurių pajamų apmokestinimo progresyvumą, pelno mokesčio pakeitimus, nekilnojamojo turto apmokestinimo korekcijas, saldintų nealkoholinių gėrimų akcizą bei saugumo įnašą.
Finansų ministerija skelbė, kad 2026 metais priimti mokestiniai pakeitimai į valstybės ir savivaldybių biudžetus turėtų papildomai atnešti apie 277 mln. eurų, o 2027-aisiais – apie 549 mln. eurų.
Didžioji papildomų pajamų dalis susijusi su gynybos finansavimu.
Vien gynybai – milijardais daugiau
Valstybės finansams papildomą spaudimą daro ir smarkiai išaugusios gynybos išlaidos.
2026 metų biudžeto projekte Krašto apsaugos ministerijos finansavimas kartu su Gynybos fondu buvo numatytas maždaug 4,8 mlrd. eurų, arba 5,38 proc. BVP.
Palyginti su ankstesniu laikotarpiu, gynybos finansavimas turėjo išaugti beveik 1,6 mlrd. eurų.
Tai reiškia, kad valstybė vienu metu bando finansuoti kelis labai brangius prioritetus – gynybą, socialinę apsaugą, atlyginimų ir pensijų augimą, infrastruktūrą bei naujas programas.
Ar tikrai bus naujų mokesčių?
Kol kas atsakymas – tai nėra nuspręsta.
I. Genytė-Pikčienė neskelbia, kad jau rengiamas konkretus naujas mokestis. Ji įspėja apie fiskalinę riziką: jeigu valstybė prisiims daugiau ilgalaikių įsipareigojimų, tačiau kartu neras pakankamai naujų pajamų ar nesumažins kitų išlaidų, politikams teks spręsti, kaip užpildyti atsiradusį skirtumą.
Vienas iš galimų būdų – didesnės biudžeto pajamos iš mokesčių.
Ekonomistės vertinimu, ateityje mokesčių mokėtojams gali tekti susidurti su naujomis diskusijomis apie mokesčių reformą ar didesnius mokesčius.
Tačiau tai – galimas scenarijus, o ne jau priimtas politinis sprendimas.
„Nemokamų“ valstybės pinigų nėra
Diskusijoje išryškėja ir paprasta, bet dažnai pamirštama aplinkybė: valstybės išmokos nėra atskiras, niekieno pinigų šaltinis.
Didžioji dalis tokių programų finansuojama iš gyventojų ir verslo sumokėtų mokesčių, kitų biudžeto pajamų arba skolinantis.
Todėl kiekvienas naujas šimtų milijonų eurų vertės ilgalaikis įsipareigojimas galiausiai reiškia pasirinkimą: didinti pajamas, skolintis, mažinti kitas išlaidas arba derinti kelis šiuos būdus.
Būtent todėl beveik 770 mln. eurų šeimos politikos paketas kelia ne tik klausimą, kam bus skiriami pinigai, bet ir daug nepatogesnį – iš kur jie bus paimti.
Kol Vyriausybė nepateikė galutinio paketo finansavimo modelio, atsakymo, kad Lietuvoje dėl jo tikrai bus įvestas naujas mokestis ar padidintas konkretus esamas tarifas, nėra.
Tačiau ekonomistės perspėjimas aiškus: jeigu valstybės įsipareigojimai toliau sparčiai augs, o pajamos jų nepavys, diskusijos apie tai, kiek ir kokių mokesčių mokame, gali sugrįžti gerokai greičiau, nei norėtųsi mokesčių mokėtojams.
