Kamilė Lukauskytė
Tarp Ukrainos ir Pietų Korėjos kilo netikėta diplomatinė įtampa, kurios centre atsidūrė vos du žmonės – Ukrainoje į nelaisvę paimti Šiaurės Korėjos kariai.
Seulas viešai pareikalavo Kyjivo oficialaus paaiškinimo ir atsiprašymo. Pietų Korėjos prezidentūra teigia, kad Ukraina vienašališkai paviešino informaciją apie dviejų karo belaisvių perdavimą Pietų Korėjai, nors šalys esą buvo susitarusios šią operaciją laikyti paslaptyje.
Dar daugiau nepasitenkinimo Seule sukėlė vėlesnė Ukrainos reakcija. Pietų Korėjos prezidentūra tvirtina, kad Ukrainos pusės pareiškimas, jog konfidencialumo susitarimo nebuvo, neatitinka tikrovės.
Dabar Pietų Korėja kalba ne tik apie atsiprašymą – prezidentūra neatmeta ir papildomų priemonių.
Viskas prasidėjo nuo Zelenskio žodžių
Ginčo pradžia – Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pasisakymas Jungtinėse Tautose.
Jis praėjusią savaitę viešai pranešė, kad du Šiaurės Korėjos kariai, anksčiau patekę į Ukrainos nelaisvę, buvo perduoti Pietų Korėjai.
Ukrainos prezidentas taip pat užsiminė, kad šiuos karius paimti gyvus į nelaisvę nebuvo paprasta.
Tačiau būtent pats perdavimo fakto paviešinimas tapo problema.
Pietų Korėjos teigimu, apie operaciją turėjo būti nekalbama viešai.
Seulas: buvome susitarę tylėti
Pietų Korėjos prezidentūra pateikia gana išsamią savo įvykių versiją.
Pasak Seulo, Ukraina įvairiais diplomatiniais kanalais ne kartą aptarinėjo dviejų Šiaurės Korėjos karių perdavimą ir pati prašė informaciją apie tai laikyti konfidencialia.
Pietų Korėja su tokiu prašymu sutiko.
Seulo teigimu, slaptumas buvo svarbus dėl kelių priežasčių – pačių belaisvių ir jų šeimų saugumo, diplomatinių aplinkybių bei kitų saugumo klausimų.
Pietų Korėjos prezidentūra taip pat tvirtina, kad Kyjivas baiminosi galimos kritikos Ukrainoje: perduodant Šiaurės Korėjos karius Seului galėjo būti prarasta galimybė ateityje juos panaudoti keičiantis karo belaisviais su Rusija.
Pietų Korėjos prezidentas neslėpė nusivylimo
V. Zelenskio pareiškimas greitai sulaukė reakcijos iš aukščiausio Pietų Korėjos politinio lygmens.
Prezidentas Lee Jae-myungas viešai pareiškė nesuprantantis, kodėl Ukrainos pusė paviešino informaciją, jeigu dėl jos buvo sutarta kitaip.
Jis situaciją pavadino nuviliančia.
Tačiau tuo konfliktas nesibaigė.
Po pirminės Seulo reakcijos Ukrainos prezidento patarėjas Dmytro Lytvynas bandė sumenkinti kilusio ginčo reikšmę.
Jo teigimu, V. Zelenskis iš esmės tik paviešino faktą, kad kariai buvo perduoti Pietų Korėjai. Ukrainos pusė taip pat akcentavo, kad šalis yra atvira, todėl slaptas karių perdavimas būtų neįprastas.
Tuomet Seulas sureagavo dar griežčiau
Būtent po šios Ukrainos reakcijos Pietų Korėjos prezidentūra toną dar labiau sugriežtino.
Prezidento vyresnysis sekretorius viešiesiems ryšiams Seong Ghi-hongas pareiškė, kad Ukraina ne tik vienašališkai paviešino informaciją, bet ir vėliau paneigė susitarimą, kuris, Pietų Korėjos teigimu, tikrai egzistavo.
Seulas tvirtina, kad tokia situacija kenkia abiejų valstybių tarpusavio pasitikėjimui.
Pietų Korėjos prezidentūra dėl to pareikalavo oficialaus paaiškinimo ir atsiprašymo.
Svarbu pažymėti, kad tai yra Pietų Korėjos vyriausybės pateikiama įvykių versija. Ukrainos pusė viešai ginčijo bent dalį Seulo teiginių apie konfidencialumo susitarimą.
Svarstomos ir „papildomos priemonės“
Ginčas gali nesibaigti vien diplomatiniais pareiškimais.
Pietų Korėjos prezidentūra paskelbė svarstanti, ar dėl susidariusios situacijos nereikėtų imtis papildomų priemonių. Kokios konkrečiai jos galėtų būti, kol kas viešai neįvardyta.
Todėl nėra pagrindo teigti, kad Seulas jau nusprendė mažinti paramą Ukrainai ar keisti savo politiką Kyjivo atžvilgiu.
Vis dėlto pats ginčas Ukrainai politiškai nepatogus.
Pietų Korėja yra viena iš valstybių, kurių parama Kyjivui svarbi platesniame karo kontekste, ypač Rusijai stiprinant karinį bendradarbiavimą su Šiaurės Korėja.
Kodėl šie du kariai tokie svarbūs?
Šiaurės Korėjos karių atsiradimas Rusijos pusėje Ukrainos kare suteikė konfliktui dar vieną tarptautinę dimensiją.
Pietų Korėjai Šiaurės Korėjos karių likimas yra ypač jautrus klausimas.
Todėl dviejų belaisvių perdavimas į Pietų Korėją buvo ne eilinis karo belaisvių perkėlimas, o politiškai, diplomatiškai ir saugumo požiūriu jautri operacija.
Seulas būtent tuo grindžia argumentą, kodėl informacija turėjo likti nevieša.
Pietų Korėjos prezidentūros teigimu, slaptumas buvo reikalingas ir siekiant apsaugoti pačius karius bei jų artimuosius.
Ginčas kilo tarp partnerių, o ne priešininkų
Situaciją dar neįprastesnę daro tai, kad Ukraina ir Pietų Korėja nėra priešiškos valstybės.
Pietų Korėja yra rėmusi Ukrainą humanitarine ir kita pagalba, o Seulas kartu yra vienas aktyviausių Rusijos ir Šiaurės Korėjos karinio bendradarbiavimo kritikų.
Todėl viešas ginčas dėl pasitikėjimo tarp abiejų vyriausybių yra politiškai reikšmingas.
Vis dėlto kol kas nėra ženklų, kad diplomatiniai santykiai būtų nutraukiami ar kad Seulas būtų paskelbęs apie esminį savo politikos Ukrainos atžvilgiu pakeitimą.
Dabar laukiama Ukrainos žingsnio
Situacija šiuo metu gana aiški: Pietų Korėjos prezidentūra teigia, kad egzistavo susitarimas neviešinti dviejų Šiaurės Korėjos karo belaisvių perdavimo, o Ukraina jį pažeidė.
Seulas taip pat kaltina Ukrainos prezidentūros atstovus vėliau neteisingai paneigus tokio susitarimo egzistavimą. Dėl to reikalaujama oficialaus paaiškinimo ir atsiprašymo.
Ukrainos pusė savo ruožtu bandė sumenkinti atskleidimo reikšmę ir ginčijo Seulo pateikiamą konfidencialumo susitarimo interpretaciją.
Todėl dviejų Šiaurės Korėjos karių istorija, prasidėjusi mūšio lauke Ukrainoje, netikėtai persikėlė į diplomatinį lygmenį.
Dabar svarbiausias klausimas – ar Kyjivas pateiks Seulo reikalaujamą atsiprašymą ir paaiškinimą, ar abi šalys liks prie skirtingų versijų apie tai, kas iš tiesų buvo sutarta.
