Kamilė Lukauskytė
Lietuvoje atliekamas didelės apimties prekybos žmonėmis tyrimas pasisuko netikėta linkme. Įtarimai pareikšti Lietuvos musulmonų sunitų dvasinio centro muftijui Romui Jakubauskui, o tyrėjų akiratyje – dešimtys iš užsienio atvykusių darbuotojų.
Tačiau ši istorija tuo nesibaigia. Aiškėjant daugiau detalių apie dvasininko veiklą, atsiskleidė ir kita jos pusė – ilgametis darbas halal sertifikavimo srityje, ryšiai su bendrovėmis Lietuvoje ir Estijoje bei anksčiau kilę verslo ginčai.
Svarbu pabrėžti, kad R. Jakubauskui šiuo metu yra pareikšti įtarimai, o jo kaltė nėra nustatyta teismo.
Tyrime – dešimtys nukentėjusiųjų
Ikiteisminį tyrimą atlieka Vilniaus apygardos prokuratūra. Jis pradėtas dėl įtariamos prekybos žmonėmis bei dokumentų klastojimo arba disponavimo suklastotais dokumentais.
Tyrimas siejamas su maždaug 140 filipiniečių, dirbusių Rudaminos ir Kaišiadorių paukštynuose.
Šiuo metu nukentėjusiaisiais pripažinti 64 žmonės. Įtarimai pareikšti septyniems fiziniams ir dviem juridiniams asmenims.
Tarp fizinių asmenų, kuriems pareikšti įtarimai, yra ir R. Jakubauskas.
Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimo centro vadovės Kristinos Mišinienės teigimu, tiriamos aplinkybės, kuriomis į Lietuvą atvykę migrantai, daugiausia Filipinų piliečiai, galėjo būti verbuojami ir išnaudojami darbui.
Veikla neapsiribojo religija
R. Jakubauskas žinomas kaip musulmonų dvasininkas, tačiau jo profesinė veikla jau daugelį metų susijusi ir su halal sertifikavimu.
Halal sertifikatas patvirtina, kad produktas arba jo gamybos procesas atitinka islamo religijos keliamus reikalavimus.
Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas Motiejus Jakubauskas pasakojo, kad dvasininkas jų bendruomenei prireikus padeda religiniais klausimais.
Tačiau dėl darbo R. Jakubauskas esą nemažai laiko praleidžia užsienyje. Šios kelionės, anot pašnekovo, susijusios būtent su halal sertifikavimu, gamyklomis ir paukštynais.
Registruose – kelios bendrovės
Viešuose registruose galima aptikti ir daugiau informacijos apie R. Jakubausko verslo veiklą.
2025 metų kovą įregistruotos bendrovės „Halal Services“ direktoriumi nurodomas būtent R. Jakubauskas.
Jo pavardė figūruoja ir Estijos verslo registre. Ten dvasininkas siejamas su bendrove „World Halal Trust OÜ“ ir nurodomas kaip vienas iš jos tikrųjų naudos gavėjų.
Jam priklauso 35 procentai bendrovės akcijų. Dar 35 procentus valdo Farruhas Azimovas, o likusius 30 procentų – Ildaras Muhhamedšinas.
Bendrovės veikla registre siejama su įvairių prekių tarpininkavimu didmeninėje prekyboje.
Ryšių su halal sertifikavimo verslu būta ir gerokai anksčiau. 2020 metais „Vilniaus paukštynui“ išduotame halal sertifikate R. Jakubauskas buvo nurodytas kaip „Halal Control Lithuania“ Šariato komiteto vadovas.
Praeityje – ir verslo konfliktas
Dar viena detalė – ankstesnis civilinis ginčas, susijęs su halal sertifikavimo verslu.
Konfliktas buvo kilęs tarp bendrovės „Zam Zam Lithuania“, su ja susijusių asmenų ir „Halal Control Lithuania“.
Ginčo esmė buvo teiginiai, kad vienos bendrovės veikla, darbuotojai bei klientai galėjo būti perkelti į kitą įmonę.
Tuo laikotarpiu R. Jakubauskas vadovavo Lietuvos musulmonų sunitų dvasiniam centrui, išduodavusiam halal sertifikatus, ir kartu dirbo „Zam Zam Lithuania“ direktoriaus pavaduotoju religiniais klausimais.
Buvusi bendrovė teigė dėl susiklosčiusios situacijos patyrusi finansinių nuostolių. Tai buvo civilinio verslo ginčo aplinkybės ir jų savaime negalima laikyti įrodymu dabartiniame baudžiamajame tyrime.
Kitas muftijus ragina neskubėti teisti
Apie R. Jakubauskui pareikštus įtarimus pasisakė ir Lietuvos musulmonų religinių bendruomenių tarybos – Muftiato muftijus Aleksandras Beganskas.
Jis patvirtino apie situaciją žinantis, tačiau atkreipė dėmesį į esminę aplinkybę – vykstant ikiteisminiam tyrimui dar negalima teigti, kad įtariamasis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.
A. Beganskas taip pat pabrėžė, kad filipiniečius įdarbinusi įmonė nebuvo pats Muftiatas, todėl religinės institucijos nereikėtų tapatinti su tyrime figūruojančia verslo veikla.
Prokuratūra daugiau detalių kol kas neatskleidžia
Tyrėjai šiuo metu nėra linkę viešinti išsamesnių duomenų apie kiekvieno įtariamojo galimą vaidmenį.
Prokuratūra tai aiškina būtinybe nepakenkti vykstančiam ikiteisminiam tyrimui.
Todėl vien faktas, kad R. Jakubauskui pareikšti įtarimai, nereiškia jo kaltės. Ar įtarimai bus pagrįsti surinktais įrodymais ir kaip ši istorija vystysis toliau, priklausys nuo tyrimo rezultatų bei galimų vėlesnių teismo procesų.
Vis dėlto tyrimo mastas didelis: jo centre atsidūrė apie 140 Lietuvoje dirbusių filipiniečių, dešimtys žmonių jau pripažinti nukentėjusiaisiais, o tarp įtariamųjų atsidūrė ir aukštas musulmonų dvasininkas, kurio veikla, kaip dabar aiškėja, daugelį metų buvo susijusi ne tik su religija, bet ir su halal sertifikavimo verslu.
