Kamilė LukauskytėSpalis atneš ne tik vis trumpėjančias dienas ir tamsesnius vakarus. Mėnesio pabaigoje Lietuvos gyventojų laukia kasmetinis pokytis – vėl teks persukti laikrodžius ir pereiti prie žiemos laiko.
Šiemet svarbiausia data – spalio 25-oji. Būtent paskutinį spalio sekmadienį Lietuvoje baigsis vasaros laikas.
Gera žinia mėgstantiems ilgiau pamiegoti – laikrodžių rodykles suksime ne į priekį, o atgal. Tai reiškia, kad tą naktį turėsime viena valanda daugiau.
Įsidėmėkite – spalio 25-oji
2026 metais prie žiemos laiko Lietuva pereis naktį iš spalio 24-osios, šeštadienio, į spalio 25-ąją, sekmadienį.
Kai laikrodis pasieks 4 valandą ryto, jį reikės atsukti viena valanda atgal – į 3 valandą.
Žinoma, daugeliui žmonių nieko daryti apskritai nereikės. Išmanieji telefonai, kompiuteriai, planšetės ir daugelis kitų prie interneto prijungtų įrenginių laiką pakeičia automatiškai.
Tačiau verta nepamiršti mechaninių bei senesnių elektroninių laikrodžių, automobiliuose esančių sistemų, buitinių prietaisų ir kitų įrenginių, kuriuose laikas nustatomas rankiniu būdu.
Rytais šviesos sulauksime anksčiau
Perėjimas prie žiemos laiko reiškia, kad pasikeis ir mūsų kasdien juntamas šviesaus paros meto pasiskirstymas.
Po laikrodžių persukimo saulė tekės maždaug valanda anksčiau pagal laikrodį, tačiau anksčiau ir leisis. Todėl rytais kurį laiką bus šviesiau, o vakarinė tamsa ateis dar greičiau.
Būtent šis staigus pokytis kiekvieną rudenį daugeliui tampa aiškiu ženklu, kad šaltasis metų sezonas jau visai čia pat.
Kodėl laikrodžius vis dar sukame?
Diskusijos dėl sezoninio laiko keitimo Europoje vyksta jau daugelį metų.
Pagrindinė laikrodžių sukimo idėja buvo kuo efektyviau išnaudoti natūralią dienos šviesą. Tačiau keičiantis žmonių gyvenimo ritmui, darbo pobūdžiui ir energijos vartojimui vis dažniau keliamas klausimas, ar toks sprendimas vis dar duoda pakankamai naudos.
Europos Sąjungoje net buvo pradėtas procesas, kuris galėjo užbaigti laikrodžių sukiojimą du kartus per metus.
2018 metais Europos Komisija pasiūlė sezoninio laiko keitimo atsisakyti, tačiau valstybėms narėms nepavyko galutinai suderinti bendros pozicijos.
Todėl planai liko neįgyvendinti, o dabartinė tvarka tebegalioja.
Organizmas pokytį gali pajusti
Nors viena valanda atrodo nedidelis skirtumas, žmogaus organizmui staigus dienos režimo pasikeitimas gali būti juntamas.
Miego ir budrumo ritmas glaudžiai susijęs su šviesa, todėl pakeitus laiką kai kuriems žmonėms gali prireikti kelių dienų prisitaikyti prie naujo režimo.
Rudeninis perėjimas paprastai atrodo malonesnis jau vien todėl, kad naktis tampa valanda ilgesnė. Vis dėlto pasikeičia įprastas laikas, kada temsta, keliamasi, valgoma ar einama miegoti.
Dėl to pirmosiomis dienomis po laiko pakeitimo gali būti naudinga išlaikyti kuo įprastesnį miego režimą.
Pavasarį viskas apsivers
Žiemos laikas Lietuvoje liks iki kitų metų pavasario.
Tuomet laikrodžius vėl teks sukti priešinga kryptimi – viena valanda į priekį. Tokiu būdu sugrįšime prie vasaros laiko, vakarai pagal laikrodį taps šviesesni, tačiau tą naktį miegosime viena valanda trumpiau.
Kol Europos Sąjungoje nebus priimtas ir įgyvendintas kitoks bendras sprendimas, toks ciklas tęsis – pavasarį laikrodžiai sukami pirmyn, o rudenį atgal.
Todėl šiemet kalendoriuje verta pasižymėti spalio 25 dieną. Atsikėlę sekmadienio rytą dauguma žmonių telefonuose jau matys pasikeitusį laiką, o tuos laikrodžius, kurie to nepadarys automatiškai, teks persukti patiems.
Svarbiausia nesupainioti krypties: rudenį laikrodžius sukame viena valanda atgal.
