Kamilė Lukauskytė
Viešojoje erdvėje kilo diskusija dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos darbuotojams, autoriams bei su transliuotoju bendradarbiaujantiems kūrėjams taikomų taisyklių.
Socialiniuose tinkluose pasirodė teiginių, kad bendradarbiaujant su LRT esą tenka įsipareigoti viešai nekritikuoti nacionalinio transliuotojo. Kalbėta net apie galimus apribojimus socialiniuose tinkluose ar dalyvaujant pilietinėse iniciatyvose.
Tačiau pati LRT tokią interpretaciją atmeta.
Nacionalinio transliuotojo atstovai patvirtina, kad tam tikrose sutartyse iš tiesų egzistuoja dalykinės reputacijos apsaugos nuostatos, tačiau pabrėžia – jos nėra skirtos drausti kritiką ar reikalauti apie LRT kalbėti tik teigiamai.
Kūrėjams kilo klausimų dėl sutarties
Diskusija įsiplieskė socialiniuose tinkluose pradėjus dalytis informacija apie dokumentus ir sutartines sąlygas, taikomas žmonėms, dirbantiems arba bendradarbiaujantiems su LRT.
Viešumoje pasirodė teiginių, kad kūrėjams esą gali būti draudžiama kritiškai kalbėti apie nacionalinį transliuotoją ar socialiniuose tinkluose palaikyti LRT kritikuojančius įrašus.
Kai kurie turinio kūrėjai tvirtino, kad susipažinę su konkursų sąlygomis nusprendė juose nedalyvauti.
Būtent čia kilo pagrindinis ginčas: kur baigiasi įprastas sutartinis reikalavimas saugoti organizacijos reputaciją ir kur galėtų prasidėti darbuotojo ar kūrėjo teisės reikšti savo nuomonę ribojimas?
LRT pripažino: tokios nuostatos egzistuoja
Į viešai iškeltus klausimus sureagavo LRT.
Nacionalinio transliuotojo atstovė Karolina Bieliauskaitė patvirtino, kad autorinėse ir prodiuserinėse sutartyse yra dalykinės reputacijos apsaugai skirtų nuostatų.
Pagal jas sutartį sudarantys asmenys įsipareigoja viešai nešmeižti ir kitaip nežeminti LRT dalykinės reputacijos. Tai apima ir veiklą socialiniuose tinkluose.
Tačiau LRT pabrėžia svarbų skirtumą.
Transliuotojo teigimu, reputacijos apsauga neturėtų būti tapatinama su draudimu kritikuoti.
LRT tikina, kad tokios sąlygos nėra skirtos neleisti darbuotojams ar kūrėjams išsakyti kritinės nuomonės ir nereikalauja apie organizaciją kalbėti vien palankiai.
O kaip dėl „patinka“ paspaudimų?
Viešojoje diskusijoje nuskambėjo ir dar labiau intriguojantis teiginys.
Buvo kalbama, kad su LRT bendradarbiaujantiems žmonėms esą negalima net paspausti „patinka“ prie socialiniuose tinkluose paskelbto kritiško įrašo apie nacionalinį transliuotoją.
LRT tokią interpretaciją kategoriškai neigia.
Pasak transliuotojo atstovės, sutartyse nėra draudimo spausti „patinka“ prie LRT kritikuojančių įrašų ar savo nuomonę išsakyti komentaruose.
Taigi viešai pasklidęs teiginys apie tokį konkretų draudimą šiuo metu nėra pagrįstas pačios LRT pateikta informacija.
Klausimų sukėlė ir darbuotojų elgesys dėl peticijos
Dar viena istorijos dalis susijusi su pilietinėmis iniciatyvomis.
Meilė Platūkienė pasakojo viešoje vietoje, ne darbo metu, pasiūliusi keliems LRT darbuotojams pasirašyti iniciatyvą dėl Darbo kodekso pakeitimo.
Jos teigimu, darbuotojai atsisakė ir nurodė manantys, kad vadovai jiems yra uždraudę pasirašinėti įvairias iniciatyvas.
M. Platūkienė dėl situacijos kreipėsi į LRT.
Nacionalinio transliuotojo pateiktas atsakymas buvo kitoks – darbuotojams nėra nustatyto draudimo ne darbo metu pasirašyti piliečių iniciatyvas, o jų asmeninių sprendimų šiuo klausimu LRT esą nekontroliuoja.
Todėl iš šio epizodo negalima daryti išvados, kad toks oficialus draudimas egzistuoja.
Tačiau kilo kitas klausimas
M. Platūkienė po gauto atsakymo iškėlė kitą problemą.
Jeigu oficialaus draudimo nėra, kodėl kai kurie darbuotojai galėjo manyti, kad jiems negalima dalyvauti tokiose iniciatyvose?
Jos nuomone, vien formalių taisyklių nepakanka – darbuotojas turi aiškiai suprasti, kur yra jo teisės ribos, ir nebijoti, kad asmeninė pozicija gali pakenkti profesinei ateičiai.
Tai yra pačios iniciatyvos autorės vertinimas. Viešai pateikta informacija neleidžia nustatyti, kodėl konkretūs darbuotojai atsisakė pasirašyti peticiją ar kaip tiksliai jie suprato vidines LRT taisykles.
LRT turi ir viešą Etikos kodeksą
Nacionalinis transliuotojas viešai skelbia savo žurnalistų Etikos kodeksą bei Redakcinę politiką.
Šiuose dokumentuose daug dėmesio skiriama žurnalistų nepriklausomumui, nešališkumui, interesų konfliktams ir profesinei atsakomybei.
Redakcinės politikos reikalavimai privalomi LRT kūrybiniams darbuotojams – žurnalistams, reporteriams, laidų vedėjams, redaktoriams, prodiuseriams ir turinį kuriančių padalinių vadovams.
LRT aiškina, kad šių taisyklių tikslas yra užtikrinti visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą bei visuomenės pasitikėjimą, o ne kontroliuoti darbuotojų asmenines politines ar pilietines pažiūras.
Ar tai cenzūra?
Būtent šis klausimas tapo visos istorijos centru.
Tačiau remiantis šiuo metu viešai prieinama informacija vienareikšmiškai teigti, kad LRT darbuotojams įvesta „cenzūra“, pagrindo nėra.
Viena pusė kelia klausimus dėl reputacijos apsaugos sąlygų platumo ir pasakoja apie kūrėjų abejones. Kita pusė – pati LRT – tvirtina, kad kritika nėra draudžiama, o sutartinės nuostatos skirtos apsaugoti nuo šmeižto ir dalykinės reputacijos žeminimo.
Todėl esminis ginčas yra ne dėl to, ar sutartyse egzistuoja tam tikri įsipareigojimai – LRT patvirtina, kad egzistuoja, bet dėl jų ribų ir to, kaip jie suprantami bei taikomi praktikoje.
Aiškesnį atsakymą galėtų duoti konkrečių sutartinių nuostatų formuluotės ir jų taikymo praktika. Kol kas viešai paskelbta informacija rodo dvi skirtingas interpretacijas, todėl skambią išvadą apie LRT vykdomą darbuotojų cenzūrą reikėtų vertinti kaip viešoje diskusijoje keliamą teiginį, o ne nustatytą faktą.
