Kamilė Lukauskytė
Po ilgų mėnesių karo ir nesėkmingų diplomatinių bandymų iš Maskvos nuskambėjo naujas pareiškimas dėl galimų derybų su Ukraina.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Maskva esą pasirengusi atnaujinti derybų procesą ir norėtų jį užbaigti kuo greičiau.
Tačiau kartu nuskambėjo itin svarbi sąlyga – susitarimas, pasak Kremliaus vadovo, turėtų atitikti Rusijos interesus.
Tai reiškia, kad pats pareiškimas dar nerodo, jog Maskvos ir Kyjivo pozicijos realiai suartėjo.
Įvardijo net konkrečią datą
Kalbėdamas Valdajaus diskusijų forume V. Putinas tvirtino, kad Rusija buvo pasirengusi atnaujinti derybas netrukus po rugsėjį vykusių Rusijos Valstybės Dūmos rinkimų.
Jis įvardijo ir konkrečią datą – rugsėjo 21-ąją.
Tačiau Kremliaus vadovas tvirtino, kad galimybes grįžti prie derybų apsunkino Ukrainos dronų atakos Rusijos teritorijoje rinkimų laikotarpiu.
Pasak V. Putino, buvo mėginama smogti Maskvai ir kitiems Rusijos regionams.
Šiuos įvykius jis pateikė kaip argumentą, kodėl derybų procesas nebuvo atnaujintas taip greitai, kaip, anot jo, galėjo būti.
Tai yra Rusijos prezidento pateikiama įvykių interpretacija.
Dėl derybų pasiuntė naują signalą
Nepaisydamas kaltinimų Ukrainai, V. Putinas pareiškė, kad Rusija ir dabar esą pasirengusi pradėti taikos derybas.
Jis taip pat tvirtino norintis jas užbaigti kuo greičiau.
Tačiau čia pat pridėjo sąlygą, kuri išlieka pagrindine kliūtimi galimam susitarimui.
Maskva sutiktų su tokiu sprendimu, kuris būtų priimtinas Rusijai ir, kaip teigė V. Putinas, Rusijos žmonėms.
Kremlius taip pat toliau kalba apie Rusijai reikalingas saugumo garantijas ir Ukrainos neutralumą.
Už vieno sakinio slypi didžiausia problema
Būtent sąvoka „Rusijai priimtinos sąlygos“ šioje istorijoje yra svarbiausia.
Maskvos ir Kyjivo pozicijos dėl būsimo taikos susitarimo tebėra smarkiai nutolusios.
Rusija yra pareiškusi teritorinių reikalavimų ir siekia, kad Ukraina atsisakytų narystės NATO perspektyvos bei laikytųsi neutralaus statuso.
Ukraina savo ruožtu pabrėžia, kad sprendimai dėl jos teritorijos ir saugumo ateities negali būti primesti Maskvos.
Todėl vien V. Putino pareiškimas apie pasirengimą kalbėtis savaime nereiškia, kad atsirado kompromisas dėl esminių karo klausimų.
Maskva kaltina Kyjivą
Savo kalboje V. Putinas didelę atsakomybės dalį dėl nutrūkusio dialogo mėgino perkelti Ukrainai.
Jis teigė, kad būtent Kyjivas anksčiau sustabdė derybų procesą, o vėliau pats pradėjo rodyti susidomėjimą jo atnaujinimu.
Rusijos prezidentas tai siejo ir su situacija fronte.
Ukraina bei jos partneriai ne kartą atmetė Maskvos argumentus, kad vien Kyjivas yra atsakingas už diplomatinio proceso aklavietę.
Todėl abiejų pusių vieši pareiškimai apie tai, kas trukdo deryboms, smarkiai skiriasi.
Kyjive į tokius signalus žiūrima atsargiai
Ukraina anksčiau yra pabrėžusi esanti pasirengusi diplomatiniam keliui, tačiau nepritaria susitarimui, kuris reikštų vienašales nuolaidas Rusijai.
Būtent teritorijų klausimas išlieka vienu sunkiausių.
Maskva kontroliuoja dalį tarptautiniu mastu pripažintos Ukrainos teritorijos ir yra paskelbusi ją Rusijos dalimi. Ukraina šių aneksijų nepripažįsta.
Dėl to net ir prasidėjus naujam derybų etapui šalims tektų spręsti klausimus, dėl kurių jų pozicijos iki šiol buvo iš esmės priešingos.
Kol kalbama apie taiką, karas nesustoja
V. Putino žodžiai apie derybas nuskambėjo tuo metu, kai kariniai veiksmai tęsiasi.
Rusija toliau rengia raketų ir dronų atakas Ukrainoje, o Ukraina smūgiuoja kariniams ir energetikos objektams Rusijos teritorijoje.
Todėl diplomatiniai pareiškimai kol kas eina lygiagrečiai su aktyviais karo veiksmais.
Vien viešai deklaruojamas pasirengimas deryboms dar nėra susitarimas dėl paliaubų, juolab karo pabaigos.
Vieno dalyko Putinas neatsisakė
Naujausiame pareiškime svarbu ne tik tai, kad V. Putinas dar kartą prakalbo apie galimybę sėsti prie derybų stalo.
Ne mažiau svarbu tai, ko jis nepasakė.
Kremliaus vadovas nepaskelbė apie esminį Rusijos derybinės pozicijos pakeitimą ir neatsisakė pagrindinių Maskvos keliamų sąlygų.
Todėl naujausias signalas iš Kremliaus kol kas pirmiausia reiškia deklaruojamą pasirengimą kalbėtis – tačiau tik tokiomis sąlygomis, kurias priimtina laiko pati Rusija.
