Kamilė Lukauskytė
Pastaraisiais mėnesiais Lietuvos politiniuose užkulisiuose netrūko kalbų apie tai, kas 2029 metais galėtų siekti prezidento posto. Tarp vis dažniau minimų pavardžių buvo ir dabartinis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
Dabar pats politikas nusprendė į šias kalbas atsakyti tiesiai.
K. Budrys pareiškė neketinantis dalyvauti artėjančiuose prezidento rinkimuose. Dar daugiau – apie savo politines perspektyvas jis jau yra kalbėjęsis ir su premjeru Mindaugu Sinkevičiumi.
Ministras tikina, kad jo pozicija šiuo klausimu nėra nauja: kai tik sulaukia tiesaus klausimo apie prezidento rinkimus, atsakymas būna toks pats.
Apie tai kalbėjosi ir su premjeru
K. Budrys pasakojo, kad politinės ateities klausimai buvo paliesti pokalbiuose su Vyriausybės vadovu.
Ministro teigimu, tarp aptartų temų greičiausiai buvo ir galimas jo kandidatavimas į prezidentus.
Savo poziciją M. Sinkevičiui jis esą išsakė aiškiai – dalyvauti prezidento rinkimuose neketina.
Tai reikšmingas pareiškimas, nes K. Budrio pavardė su 2029 metų rinkimais viešojoje erdvėje siejama jau kurį laiką.
Tačiau svarbu ir tai, kad iki rinkimų dar likę beveik treji metai. Dabartinis K. Budrio pareiškimas apibūdina jo poziciją šiuo metu, o ne teisiškai įpareigojantį sprendimą dėl ateities.
Vasarą aplink jo pavardę virė diskusijos
Ypač daug klausimų dėl K. Budrio politinės ateities kilo vasarą, kai buvo pertvarkoma Vyriausybė.
Tuo metu viešojoje erdvėje svarstyta, ar jis išsaugos užsienio reikalų ministro postą.
Galiausiai K. Budrys liko Vyriausybėje.
Tačiau pats ministras dabar teigia, kad dalis tuometinių svarstymų buvo susiję ne tiek su Lietuvos užsienio politikos kryptimi, kiek su jo asmenine politine ateitimi.
Jo vertinimu, kai kurios kalbos apie galimą kandidatavimą 2029 metais galėjo būti skleidžiamos sąmoningai.
Tai yra paties K. Budrio politinis vertinimas – viešai nustatytų faktų, kad konkretūs oponentai būtų organizuotai siekę jį pašalinti iš Vyriausybės tokiu būdu, nėra.
Įvardijo ir Skvernelį
Kalbėdamas apie tai, kada jo pavardė pradėta sieti su prezidento rinkimais, K. Budrys prisiminė 2025 metų rudenį.
Jo teigimu, tuomet apie tokią perspektyvą pradėjo kalbėti Saulius Skvernelis.
Ministras neslėpė, kad tokie svarstymai jį nustebino.
Pasak K. Budrio, nuo tada dalis jo veiksmų pradėta vertinti ne tik per užsienio politikos, bet ir per galimos būsimos prezidentinės kampanijos prizmę.
Tai, ministro vertinimu, apsunkina jo dabartinį darbą.
Vizitai regionuose irgi sukėlė klausimų
Diskusijas politiniuose sluoksniuose anksčiau buvo sukėlę ir K. Budrio vizitai Lietuvos regionuose.
Kai kurie socialdemokratų atstovai viešai svarstė, ar ministro aktyvumas negalėtų būti susijęs su tolimesniais politiniais planais.
Pats K. Budrys tokią interpretaciją atmetė.
Jis aiškino, kad kelionės po Lietuvos regionus tiesiogiai susijusios su jo, kaip užsienio reikalų ministro, darbu – investicijomis, ekonomine diplomatija ir tuo, kokį realų poveikį šalies užsienio politika daro skirtingoms savivaldybėms.
Todėl savo vizitų regionuose jis neketina atsisakyti.
Iki rinkimų – dar beveik treji metai
Kiti Lietuvos prezidento rinkimai numatyti 2029 metais.
Iki jų politinė situacija dar gali reikšmingai pasikeisti, todėl dabartinis K. Budrio pareiškimas pirmiausia parodo jo šiandieninę poziciją.
Šiuo metu jis tvirtina prezidento posto nesiekiantis ir norintis, kad jo veikla būtų vertinama pagal atliekamas užsienio reikalų ministro pareigas, o ne galimus ateities rinkimų scenarijus.
Kartu ministras atskleidė ir tai, kad šis klausimas nėra vien žiniasklaidos spėlionė – apie politines perspektyvas jau buvo kalbama ir jo pokalbyje su premjeru.
Bent kol kas K. Budrio atsakymas dėl 2029-ųjų yra nedviprasmiškas – prezidento rinkimuose dalyvauti jis neketina.
