Kamilė Lukauskytė
Buvusi Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen viešai išsakė nerimą dėl Lietuvos ateities. Šeštadienį, spalio 24 dieną, politikė prabilo apie sprendimus, kurių pasekmes, jos teigimu, gali pajusti ne tik dabartiniai gyventojai, bet ir ateities kartos. Ypač daug dėmesio sulaukė jos perspėjimas apie tai, kam galiausiai teks sumokėti už šiandien priimamus sprendimus.
Viešai išsakė nerimą
Šeštadienį Vilniuje vykusiame Liberalų sąjūdžio tarybos posėdyje V. Čmilytė-Nielsen griežtai įvertino dabartinės valdančiosios koalicijos darbą.
Politikės teigimu, nacionalinėje politikoje šiuo metu trūksta aiškumo, o svarbūs sprendimai pernelyg dažnai atidedami.
Ji kritikavo nesutarimus dėl valstybės prioritetų, vėluojančius sprendimus gynybos srityje ir, jos vertinimu, nepakankamai pagrįstus pažadus.
V. Čmilytė-Nielsen taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad nesutarimai dėl ateinančių metų biudžeto kelia klausimų dėl ilgalaikės valstybės finansinės padėties.
Nuskambėjo netikėtas perspėjimas
Didžiausio dėmesio sulaukė politikės žodžiai apie tai, kas ateityje turės prisiimti finansinę atsakomybę.
„Už puotą mokės tie, kurių prie stalo dar nėra“, – pareiškė V. Čmilytė-Nielsen.
Šiais žodžiais ji kritikavo, jos vertinimu, pernelyg spartų valstybės skolos augimą.
Politikė perspėjo, kad šiandien priimamų finansinių sprendimų pasekmės gali tekti būsimoms vyriausybėms ir ateities kartoms.
Tai opozicijos lyderės politinis vertinimas, o ne patvirtinta prognozė, kad Lietuvos laukia finansinė krizė.
Paaiškėjo svarbūs skaičiai
Diskusijų centre atsidūrė 2027 metų valstybės biudžeto projektas.
Pagal Vyriausybės pateiktus skaičius, planuojamos biudžeto pajamos su Europos Sąjungos lėšomis siektų apie 22,2 mlrd. eurų, o išlaidos – 27,9 mlrd. eurų.
Prognozuojamas valdžios sektoriaus deficitas sudarytų 3,8 procento bendrojo vidaus produkto.
Tai viršytų įprastą Europos Sąjungos fiskalinėse taisyklėse numatytą 3 procentų ribą.
Liberalų sąjūdis paskelbė nepalaikysiantis pateikto biudžeto projekto, nes partija nepritaria numatomam skolos augimui.
Vis dėlto projektas dar gali keistis svarstymo metu.
Kauno naujienos | KaunoDiena.lt
Kritikos sulaukė ir sprendimai savivaldybėms
V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad nacionalinės valdžios sprendimų neapibrėžtumas veikia ir savivaldybes.
Jos nuomone, miestams bei rajonams kartais pavedamos papildomos funkcijos, tačiau neužtikrinamas pakankamas finansavimas joms vykdyti.
Politikė ragino suteikti savivaldybėms daugiau finansinio savarankiškumo.
Liberalų sąjūdis siūlo, kad didesnė surenkamų mokesčių dalis liktų vietos biudžetuose, o savivaldybės turėtų daugiau galimybių spręsti dėl vietinių mokesčių ir rinkliavų.
Tokie pasiūlymai yra partijos politinės programos dalis, dėl kurios dar turėtų būti diskutuojama.
Valdantieji kalba apie kitokį sprendimą
Tuo metu premjeras Mindaugas Sinkevičius yra užsiminęs, kad valdantieji dar gali susitarti dėl papildomų priemonių biudžeto pajamoms padidinti.
Tai, pasak premjero, leistų sumažinti planuojamą deficitą.
Jis taip pat kalbėjo apie ilgalaikį planą, kuriuo būtų siekiama valdžios sektoriaus deficitą grąžinti prie Europos Sąjungos nustatytos ribos.
Taigi diskusija dėl biudžeto dar nėra baigta, o galutiniai finansiniai sprendimai priklausys nuo tolesnių politinių susitarimų.
Viena frazė privertė suklusti
V. Čmilytės-Nielsen pasisakymas nuskambėjo artėjant svarbiems politiniams sprendimams ir 2027 metų savivaldos rinkimams.
Politikė siekė atkreipti dėmesį į tai, kad biudžeto planavimas nėra vien skaičiai dokumentuose – nuo jo priklauso valstybės galimybės finansuoti viešąsias paslaugas, gynybą ir kitus poreikius.
Labiausiai intriguojantis jos perspėjimas buvo skirtas tiems, kurie šiandien dar net nedalyvauja priimant sprendimus, tačiau ateityje gali pajusti jų pasekmes.
Ar šie nuogąstavimai pasitvirtins, priklausys nuo galutinio biudžeto, ekonomikos raidos ir būsimų valdžios sprendimų.
