Kamilė Lukauskytė
Lietuvoje pensijos pastaraisiais metais didėja, tačiau daliai senjorų oresnė senatvė vis dar lieka sunkiai pasiekiama. Skaičiai atskleidžia nemalonią realybę – 2025 metais net 40,5 proc. 65 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų grėsė skurdas arba socialinė atskirtis. Pagal šį rodiklį Lietuva atsidūrė tarp prasčiausiai atrodančių Europos Sąjungos valstybių.
Vien santykinio skurdo rizikos rodiklis tarp 65 metų ir vyresnių žmonių siekė 39,2 proc., kai Europos Sąjungos vidurkis buvo gerokai mažesnis – 16,3 proc.
Kodėl pensijų vis dar neužtenka?
Viena problemos priežasčių – pensininkų pajamos nespėja paskui bendrą šalies gyventojų pajamų lygį. 2025 metais skurdo rizikos riba vienam žmogui siekė 699 eurus. Tuo metu skaičiuojant pagal 2024 metų pajamas vidutinė senatvės pensija buvo 609 eurai.
Pensijos dydžiui didelę įtaką turi visa žmogaus darbo istorija – kiek metų jis dirbo, kokį atlyginimą gavo, kiek sumokėjo socialinio draudimo įmokų ir ar turėjo ilgų nedarbo laikotarpių.
Dabartinių pensininkų padėtį paveikė ir sudėtingas laikotarpis Lietuvai atkūrus nepriklausomybę. Tuomet dalis žmonių susidūrė su nedarbu ar mažomis pajamomis, todėl jų sukauptas socialinio draudimo stažas bei įmokos šiandien atsispindi gaunamoje pensijoje.
Pensija gali perkopti 800 eurų
Šiuo metu vidutinė senatvės pensija Lietuvoje siekia apie 745 eurus. Pagal dabartines prognozes, kitais metais pensijos galėtų būti indeksuojamos daugiau kaip 9 procentais.
Jeigu prognozės pasitvirtintų, vidutinė pensija galėtų priartėti prie 810 eurų ar net šiek tiek viršyti šią ribą. Tačiau kiekvienam pensininkui augimas bus skirtingas – galutinė suma priklauso nuo žmogaus sukaupto stažo ir apskaitos vienetų.
Vis dėlto vien pensijų didinimas automatiškai neišsprendžia skurdo problemos. Kylant atlyginimams ir bendram pajamų lygiui, kartu kyla ir skurdo rizikos riba.
Vien pinigų gali nepakakti
Specialistai atkreipia dėmesį, kad ori senatvė priklauso ne tik nuo sumos, kuri kiekvieną mėnesį pasiekia banko sąskaitą. Senjorams itin svarbios prieinamos sveikatos priežiūros, transporto ir socialinės paslaugos, taip pat galimybė išlaikyti būstą.
Ypač sudėtinga mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms. 2026 metais minimalus vartojimo poreikių dydis siekia 468 eurus, todėl pajamoms nesiekiant šios ribos gali būti sunku patenkinti net pagrindinius kasdienius poreikius.
Vis dėlto ateities prognozėse matyti ir atsargiai optimistinių ženklų. Išankstiniais vertinimais, senjorų santykinio skurdo rizika galėtų mažėti nuo 39,2 iki 34,6 proc. Tačiau net ir toks pagerėjimas reikštų, kad finansiškai pažeidžiama išliktų reikšminga Lietuvos vyresnio amžiaus žmonių dalis.
