Kamilė LukauskytėVienoje Baltijos šalyje jau galima pamatyti, kas nutinka sumažinus PVM pagrindiniams maisto produktams. Latvija žengė žingsnį, kurio Lietuvoje politikai kol kas vengia – daliai kasdienio maisto PVM sumažintas nuo 21 iki 12 procentų. Tačiau pirkėjų reakcija kol kas nevienareikšmė: kai kurie produktai atpigo, tačiau didelio kainų lūžio parduotuvėse žmonės nemato.
Nuo liepos pradžios Latvijoje mažesnis PVM taikomas keturioms pagrindinėms produktų grupėms – duonai, pienui, paukštienai ir kiaušiniams. Šis pakeitimas nėra nuolatinis: numatyta, kad lengvata galios vienerius metus.
Tačiau vien mokestį sumažinti neužtenka, kad pirkėjas automatiškai pajustų didelį skirtumą. Galutinę kainą lemia ne tik PVM, bet ir žaliavų, energijos, transportavimo, darbuotojų bei prekybos kaštai. Be to, svarbu, kokią dalį mokesčio sumažinimo prekybininkai realiai perkelia į lentynose esančių prekių kainas.
Būtent todėl Latvijos patirtis Lietuvai tapo savotišku eksperimentu. Kol mūsų šalyje diskusijos dėl mažesnio PVM maistui tęsiasi metų metus, kaimynai jau gali vertinti pirmuosius rezultatus.
Latvijos pirkėjai pasakoja pastebintys kai kurių būtiniausių produktų atpigimą, tačiau skirtumas nėra toks didelis, kad iš esmės pakeistų visos savaitės pirkinių krepšelio kainą. Pavyzdžiui, kai kurių produktų kaina sumažėjo maždaug keliolika centų.
Tai kelia svarbų klausimą: jeigu Lietuvoje būtų priimtas toks pats sprendimas, ar pirkėjai iš tiesų mokėtų mažiau, ar didesnę dalį mokestinės naudos pasiliktų prekybos grandinės?
Šis argumentas Lietuvoje ne kartą buvo keliamas kaip viena pagrindinių priežasčių atsargiai vertinti PVM mažinimą maistui. Kita vertus, Latvijos sprendimas leidžia šį klausimą vertinti ne vien teoriškai – dabar galima stebėti realią situaciją parduotuvėse.
Svarbu suprasti ir paties mokesčio matematiką. Sumažinus PVM nuo 21 iki 12 proc., galutinė prekės kaina, jei visas mokestinis skirtumas būtų perduotas pirkėjui, sumažėtų maždaug 7,4 proc.
Tad Latvijos eksperimentas gali tapti svarbia pamoka Lietuvai. Jei kainos mažėja tik nežymiai, skeptikai gaus papildomų argumentų. Jeigu ilgainiui pirkėjai pajus reikšmingesnį skirtumą, spaudimas Lietuvos valdžiai svarstyti panašų modelį gali dar labiau sustiprėti.
Kol kas viena aišku: Latvija jau išbandė tai, apie ką Lietuvoje kalbama metų metus, o tikrasis atsakymas slypi ne politikų pažaduose, bet pirkėjų čekiuose.
