Kamilė Lukauskytė
Lietuvoje kilusi diskusija dėl vaikų ir paauglių psichiatro Lino Slušnio sprendimo su rusakalbiu paaugliu nekalbėti rusiškai sulaukė atgarsio ir Rusijos informacinėje erdvėje. Ten ši istorija pateikta propagandiniu kampu, gydytojui klijuojant itin neigiamas etiketes.
Ginčas Lietuvoje prasidėjo po to, kai paaiškėjo, kad į gydymo įstaigą buvo atvežtas sudėtingą krizę išgyvenantis rusakalbis paauglys. L. Slušnys teigė iš principo nevartojantis rusų kalbos ir pasiūlęs, kad pokalbio metu vertėjautų vaiką lydėję specialistai.
Dėl įvykio kilo viešas konfliktas, o skirtingos jo pusės pateikė nevienodas aplinkybių versijas.
Rusijoje istorija pateikta savaip
Netrukus Lietuvoje kilęs ginčas atsidūrė Rusijos propagandinėje žiniasklaidoje. Ten L. Slušnio pozicija buvo pateikta kaip tariamo priešiškumo rusakalbiams pavyzdys, o pats gydytojas apibūdintas menkinančiais epitetais.
Toks istorijos pateikimas neatspindi viso Lietuvoje vykusio ginčo konteksto. Viešoje erdvėje buvo diskutuojama ne tik apie kalbos pasirinkimą, bet ir apie tai, kokia pagalba paaugliui realiai buvo suteikta bei kaip turėjo būti organizuojamas vertimas.
Pats L. Slušnys tvirtino, kad paciento būklę įvertino, konsultacija įvyko pasitelkus vertimą, o vėliau jis pasirašė siuntimą į kitą gydymo įstaigą.
Klinikos pateikė svarbią detalę
Situaciją nagrinėjusios Santaros klinikos viešai paskelbė, kad buvo atliktas vidinis aplinkybių vertinimas.
Pasak gydymo įstaigos, pacientui konsultacija buvo suteikta ir gydymas paskirtas. Klinikos taip pat nurodė, kad situacija buvo aptarta su gydytoju ir atsakingais padalinių vadovais.
Tuo metu Vaiko teisių apsaugos atstovai situaciją vertino kitaip. Tarnybos vadovė teigė, kad paauglys buvo itin pažeidžiamas, išgyveno rimtą krizę ir jam buvo reikalinga skubi specialistų pagalba. Tarnyba dėl gydytojo elgesio buvo pateikusi skundą.
L. Slušnys su jam mestais kaltinimais nesutiko.
Pats gydytojas apie propagandą kalbėjo anksčiau
Dar prieš istorijai pasirodant Rusijos informacinėje erdvėje L. Slušnys viešai teigė manantis, kad tokie konfliktai gali būti išnaudojami Rusijos propagandos.
Po kelių dienų tema iš tiesų pasiekė Rusijos propagandinius kanalus. Juose ginčas buvo pateikiamas kaip platesnės tariamos rusakalbių diskriminacijos Lietuvoje įrodymas, nors Lietuvos institucijų ir paties gydytojo pateiktos įvykio versijos skyrėsi.
Istorija Lietuvoje sukėlė platesnę diskusiją apie paciento teisę suprasti gydytoją, vertimo užtikrinimą, mediko profesines pareigas ir valstybinės kalbos vartojimą.
Tuo metu Rusijos informacinėje erdvėje šie niuansai liko nuošalyje – sudėtingas ginčas buvo paverstas gerokai paprastesne propagandine žinute.
