Kamilė Lukauskytė
Lietuviai darbe praleidžia daugiau laiko nei dauguma kitų Europos Sąjungos gyventojų, tačiau atlyginimais vis dar gerokai atsilieka nuo turtingesnių valstybių. Naujausi statistiniai duomenys atskleidė nemalonią tiesą: kai kuriose Europos šalyse žmonės dirba keliomis valandomis trumpiau, bet uždirba daugiau nei dvigubai.
Ekonomistai paaiškino, kodėl taip yra ir kas iš tikrųjų lemia lietuvių darbo užmokestį.
Skaičiai atskleidė ryškų skirtumą
Eurostato duomenimis, 2025 metais vidutinė faktinė darbo savaitė Lietuvoje siekė 38,4 valandos. Tuo metu Europos Sąjungos vidurkis buvo vos 35,9 valandos.
Tai reiškia, kad lietuviai per savaitę vidutiniškai dirbo pustrečios valandos ilgiau.
Dar daugiau laiko darbui skyrė tik Graikijos, Lenkijos ir Bulgarijos gyventojai. Graikijoje vidutinė darbo savaitė siekė 39,6 valandos, o Lenkijoje ir Bulgarijoje – po 38,7 valandos.
Visai kitokia padėtis Nyderlanduose. Ten vidutiniškai dirbama 31,9 valandos per savaitę. Vokietijoje ir Danijoje šis rodiklis siekia 33,9 valandos.
Trumpesnė savaitė – gerokai didesnė alga
Dar įspūdingesni skirtumai išryškėja palyginus atlyginimus.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, vidutinis metinis atlyginimas Lietuvoje prieš mokesčius siekia 28 474 eurus.
Tuo metu Nyderlanduose jis sudaro 69 028 eurus, Vokietijoje – 66 700 eurų, o Danijoje – net 71 961 eurą.
Kitaip tariant, Nyderlandų gyventojai vidutiniškai dirba 6,5 valandos per savaitę trumpiau, tačiau jų metinis bruto atlyginimas yra maždaug 2,4 karto didesnis.
Svarbu tai, kad šie skaičiai neatsižvelgia į visus pragyvenimo kainų ir mokesčių skirtumus, todėl jų negalima tiesiogiai prilyginti gyventojų perkamajai galiai.
Ekonomistas paaiškino, kodėl taip nutinka
SEB ekonomistas Tadas Povilauskas atkreipia dėmesį į vieną svarbų skirtumą: Lietuvoje gerokai mažiau žmonių dirba ne visą darbo dieną.
2025 metais tokių darbuotojų mūsų šalyje buvo tik 5,5 proc., o Europos Sąjungoje – vidutiniškai 17,7 proc. Nyderlanduose jų dalis siekė net 42,2 proc.
Todėl trumpesnė vidutinė darbo savaitė nebūtinai reiškia, kad visi užsieniečiai kasdien darbą baigia anksčiau.
Tačiau atlyginimų skirtumus lemia ir ekonomikos našumas. Pasak T. Povilausko, svarbu ne vien darbo valandos, bet ir per jas sukuriama pridėtinė vertė.
Vien daugiau dirbti neužteks
Lietuvoje nemažai žmonių dirba pramonėje, statybose, transporte ir žemės ūkyje. Šiose srityse darbo rezultatas dažnai tiesiogiai priklauso nuo sugaišto laiko.
Tuo metu informacinių technologijų, pažangios gamybos ir aukštos pridėtinės vertės paslaugų sektoriuose galima sukurti daugiau ekonominės vertės nedidinant darbo valandų.
Ekonomisto vertinimu, norint priartėti prie Vakarų Europos atlyginimų, Lietuvai reikės ne ilginti darbo savaitę, o skatinti našesnes veiklas, investicijas ir technologijų naudojimą.
Svarbiausia išvada – ilgesnis darbas savaime negarantuoja didesnio atlyginimo. Kad lietuviai galėtų uždirbti daugiau ir dirbti trumpiau, turi keistis pati šalies ekonomika.
