Kamilė Lukauskytė
Lietuvos vairuotojams gali atsirasti vilties sulaukti mažesnių degalų kainų. Politikams vis garsiau kalbant apie būtinybę mažinti finansinę naštą gyventojams, svarstomas vienas konkretus sprendimas – degalų akcizų mažinimas.
Ekonomisto skaičiavimais, dyzelino litras galėtų atpigti beveik 30 centų. Tačiau yra viena svarbi sąlyga: tam pirmiausia turėtų pritarti valdžia, o politikų nuomonės šiuo klausimu išsiskiria.
Dyzelinas galėtų kainuoti gerokai mažiau
Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus teigia, kad Lietuva turi galimybę sumažinti dyzelinui taikomą akcizą iki minimalaus Europos Sąjungoje leidžiamo lygio – 330 eurų už tūkstantį litrų.
Jo skaičiavimais, tokiu atveju dyzelino kaina nuo maždaug 2,30 euro už litrą galėtų sumažėti iki 2,02–2,03 euro.
Tai reikštų apčiuopiamą skirtumą vairuotojams, ypač tiems, kurie automobiliu kasdien važiuoja į darbą.
Pavyzdžiui, pilant 50 litrų dyzelino, teoriškai būtų galima sutaupyti apie 14 eurų. Vis dėlto tai tik ekonomisto pateikto scenarijaus iliustracija, o ne jau patvirtintas kainų sumažėjimas.
Atskleidė nerimą keliančius skaičius
A. Bartkus atkreipia dėmesį, kad aukštos degalų kainos jau keičia vairuotojų elgesį.
Pasak jo, šių metų kovą dyzelino pardavimai, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, sumažėjo 2,6 procento, gegužę – net 10 procentų, o liepą – 9,3 procento.
Bendrai kovo–rugpjūčio laikotarpiu pardavimai smuko apie 6,5 procento.
Ekonomistas aiškina, kad degalams pasiekus tam tikrą kainų ribą gyventojai pradeda taupyti, mažiau važinėti arba ieškoti pigesnių alternatyvų.
Dalis degalų pirkėjų taip pat renkasi kaimynines šalis, kuriose kainos gali būti palankesnės.
Politikai nesutaria, ką daryti
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Virginijus Sinkevičius pasisako už akcizų mažinimą.
Jo teigimu, sumažinus akcizą 10 centų, galutinė litro kaina degalinėje, įskaičiavus pridėtinės vertės mokestį, galėtų sumažėti maždaug 12 centų.
Politikas pabrėžia, kad kitos siūlomos priemonės, pavyzdžiui, viešojo transporto bilietų lengvatos, nepadėtų visiems gyventojams.
Ypač sudėtinga padėtis regionuose, kur žmonės kasdien į darbą važiuoja dešimtis kilometrų, o viešojo transporto galimybės ribotos.
Tuo metu liberalas Eugenijus Gentvilas ragina neskubėti. Jo vertinimu, mažesni akcizai reikštų ir mažesnes biudžeto pajamas, todėl būtina įvertinti platesnes pasekmes.
Europarlamentaras Aurelijus Veryga taip pat pritaria mokesčių peržiūrai ir siūlo įvertinti papildomą degalų apmokestinimą, numatomą ateinančiais metais.
Kodėl Lenkijoje degalai pigesni?
Diskusijoje nemažai dėmesio skirta Lenkijai, kurioje degalų kainos kai kuriais atvejais yra mažesnės nei Lietuvoje.
A. Bartkus aiškina, kad kaimyninė valstybė taiko kitokias mokestines priemones, todėl Lietuvai būtų sudėtinga iš karto pasiekti tokį patį kainų lygį.
Ekonomisto nuomone, ateityje Lietuvai būtų naudinga siekti, kad dyzelinas šalies degalinėse kainuotų bent vienu ar dviem centais mažiau nei Lenkijoje. Tai, jo vertinimu, padėtų susigrąžinti dalį tarptautinių vežėjų, kurie šiuo metu degalus perka užsienyje.
Tačiau kol kas tai tik siūloma kryptis, o ne patvirtintas valstybės planas.
Kada vairuotojai pajustų pokyčius?
Svarbiausias klausimas lieka neatsakytas – ar valdantieji iš tiesų ryšis sumažinti akcizus?
Šiuo metu vyksta politinės diskusijos, tačiau galutinis sprendimas dar nepriimtas. Net ir sumažinus mokesčius, galutinė degalų kaina priklausytų nuo pasaulinių naftos kainų, tiekimo sąnaudų bei degalinių kainodaros.
V. Sinkevičius pabrėžia, kad kartu su galimu akcizų mažinimu reikėtų stiprinti kainų stebėseną, kad mokestinė nauda pasiektų pirkėjus.
Taigi vairuotojams atsirado vilčių, tačiau skubėti džiaugtis dar anksti. Dyzelinas galėtų atpigti, bet kol kas tai – ekonomistų skaičiavimai ir politikų pasiūlymai, o ne pažadas, kad kainos degalinėse tikrai sumažės.
