Kamilė Lukauskytė
Lietuva rengiasi naujam žingsniui prieš Rusiją. Premjeras Mindaugas Sinkevičius paskelbė ketinantis kreiptis į Europos Sąjungą dėl griežtesnių sankcijų, kurios galėtų smarkiai apriboti rusiškų grūdų gabenimą per Europos valstybes.
Siūloma ne tik uždrausti rusiškų maistinių grūdų tranzitą, bet ir į sankcijų sąrašus įtraukti Rusijos žemės ūkio sektoriaus verslininkus, kurie, Lietuvos vertinimu, prisideda prie karo finansavimo.
Tačiau paaiškėjo ir daugiau dėmesio vertų detalių: per Klaipėdos uostą šiemet jau pergabenta dešimtys tūkstančių tonų rusiškos kilmės grūdų.
Premjeras: tokia situacija nepriimtina
Ketvirtadienį, spalio 8 dieną, M. Sinkevičius pareiškė, kad Rusijai neturėtų būti leidžiama naudotis Europos infrastruktūra savo žemės ūkio produkcijai eksportuoti.
Premjero teigimu, susidarė prieštaringa padėtis: Rusija atakuoja Ukrainos uostus ir grūdus gabenančius laivus, tačiau pati toliau naudojasi Baltijos šalių uostais ir transporto keliais.
Lietuvos Vyriausybės vadovas taip pat atkreipė dėmesį į pranešimus apie iš okupuotų Ukrainos teritorijų išgabentus grūdus.
Jo nuomone, vien nacionalinių priemonių nepakanka – reikalingas visoje Europos Sąjungoje galiojantis sprendimas.
Klaipėdoje – 47 tūkstančiai tonų rusiškų grūdų
Skelbiama, kad per pirmuosius aštuonis 2026 metų mėnesius Klaipėdos jūrų uoste perkrauta apie 47 tūkst. tonų rusiškos kilmės grūdų.
Didžiąją dalį šio kiekio sudarė kukurūzai, geležinkeliais atgabenti iš Kaliningrado srities.
Būtent tokie kroviniai kelia klausimų, ar Europos transporto infrastruktūra netampa papildomu pajamų šaltiniu Rusijos ekonomikai.
Lietuvoje nuo rugsėjo pradžios sugriežtinta iš Rusijos ir Baltarusijos tranzitu gabenamų maistinių grūdų kilmės kontrolė.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba iš dviejų neaiškios kilmės krovinių paėmė penkis mėginius. Jie perduoti tirti užsienio laboratorijoms.
Tyrimų rezultatai dar nepaskelbti, todėl nėra pagrindo teigti, kad būtent šie kroviniai buvo neteisėtos kilmės.
Estija jau žengė pirmąjį žingsnį
Baltijos šalys jau kurį laiką svarsto, kaip apriboti rusiškų ir baltarusiškų grūdų tranzitą.
Estija spalio 1 dieną uždraudė rusiškos ir baltarusiškos kilmės grūdų tranzitą per savo teritoriją.
Latvija taip pat ragina Baltijos valstybes glaudžiau bendradarbiauti ir suderinti pasienio kontrolės priemones.
M. Sinkevičius teigia šį klausimą ne kartą aptaręs su Latvijos premjeru. Pasak jo, abiejų šalių pozicijos sutampa.
Vis dėlto Lietuva siekia platesnio sprendimo, nes vienos valstybės draudimas gali paskatinti krovinių vežėjus pasirinkti kitą maršrutą.
Kodėl dabartinės sankcijos neveikia iki galo?
Europos Sąjunga dar 2024 metais įvedė didesnius muitus rusiškiems ir baltarusiškiems grūdų produktams.
Šia priemone siekta riboti jų importą į Bendrijos rinką.
Tačiau importas ir tranzitas nėra tas pats.
Grūdai, kurie nėra skirti parduoti Europos Sąjungoje, tam tikromis sąlygomis vis dar gali būti gabenami per jos teritoriją į trečiąsias valstybes.
Būtent šią galimybę Lietuvos premjeras ir siūlo panaikinti.
Ar draudimas įsigalios?
Kol kas tai yra Lietuvos ketinamas teikti pasiūlymas, o ne jau priimtas Europos Sąjungos sprendimas.
Kad tranzito draudimas būtų taikomas visoje Bendrijoje, reikės atitinkamų ES institucijų sprendimų ir valstybių narių politinio sutarimo.
Be to, teks įvertinti galimas pasekmes tarptautinei prekybai, maisto tiekimui bei transporto sektoriui.
Žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika taip pat palaiko bendrą europinį sprendimą. Jo vertinimu, vienodos taisyklės visose ES valstybėse būtų veiksmingesnės už pavienius nacionalinius draudimus.
Taigi Rusijos grūdų tranzitas per Lietuvą kol kas nėra visiškai uždraustas. Tačiau Vilnius siekia, kad ateityje Maskva nebegalėtų naudotis Europos uostais ir geležinkeliais šiai produkcijai gabenti į pasaulio rinkas.
