Kamilė Lukauskytė
Internete vis dažniau pasirodo vaizdo įrašų, kuriuose žinomi žmonės tariamai sako tai, ko niekada nesakė. Dirbtinis intelektas leidžia sukurti įtikinamas veido, balso ir net ištisų įvykių klastotes, todėl atskirti tikrovę nuo apgaulės darosi vis sunkiau.
Tačiau Lietuvoje tokių technologijų naudojimui gali būti nustatyti griežtesni apribojimai.
Seimas jau žengė pirmąjį žingsnį – po pateikimo pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama uždrausti pavojingą manipuliavimą dirbtinio intelekto sukurtu turiniu.
Seime – sprendimas, kuris palies internetą
Ketvirtadienį, spalio 8 dieną, parlamentarai svarstė socialdemokratės Birutės Vėsaitės pateiktas Visuomenės informavimo įstatymo pataisas.
Projektui po pateikimo pritarė 51 Seimo narys, penki balsavo prieš, o 11 susilaikė.
Tai reiškia, kad pasiūlymas įveikė pirmąjį svarstymo etapą, tačiau įstatymu dar netapo.
Toliau projektą nagrinės Seimo Kultūros komitetas. Į plenarinę salę jį numatyta grąžinti gruodžio 10 dieną.
Pagrindinis pataisų tikslas – neleisti skleisti dirbtinio intelekto priemonėmis sukurto ar pakeisto turinio, jeigu jis kelia grėsmę demokratijai, nacionaliniam saugumui arba gali pažeisti žmonių teises.
Suklastoti balsai ir veidai – vis didesnė problema
Pasak projekto iniciatorės B. Vėsaitės, dirbtinio intelekto technologijos vystosi taip sparčiai, kad šiandien galima itin tikroviškai pakeisti žmogaus išvaizdą, balsą ar pasisakymus.
Tokios klastotės gali sudaryti įspūdį, kad konkretus žmogus dalyvavo įvykyje, kurio iš tiesų nebuvo, arba pasakė žodžius, kurių niekada neištarė.
Ši technologija dažnai vadinama deepfake, arba giliąja klastote.
Ji gali būti naudojama ne tik pramogai, bet ir sukčiavimui, šantažui, reputacijos gadinimui ar politinei manipuliacijai.
Ypač pavojinga, kai suklastotas vaizdo įrašas pateikiamas kaip tikras ir sparčiai išplinta socialiniuose tinkluose.
Ką konkrečiai norima uždrausti?
Siūlomos pataisos orientuotos ne į visą dirbtinio intelekto kuriamą turinį, o į jo naudojimą žalingais tikslais.
Tai svarbus skirtumas: DI naudojimas iliustracijoms, kūrybai ar teisėtai vaizdo medžiagai kurti savaime neturėtų tapti draudžiamas.
Tačiau problemų galėtų kilti tuomet, kai technologija pasitelkiama siekiant suklaidinti visuomenę, apsimesti kitu asmeniu ar pažeisti jo teises.
Pavyzdžiui, suklastotas politiko kreipimasis prieš rinkimus galėtų paveikti žmonių nuomonę, o netikras žinomo žmogaus reklaminis vaizdo įrašas – paskatinti gyventojus pervesti pinigus sukčiams.
Būtent tokiam piktnaudžiavimui ir siekiama užkirsti kelią.
Naujos taisyklės Europoje jau galioja
Lietuvos iniciatyva nėra vienintelė priemonė, skirta kovai su DI klastotėmis.
Nuo 2026 metų rugpjūčio 2 dienos Europos Sąjungoje pradėti taikyti papildomi Dirbtinio intelekto akto skaidrumo reikalavimai.
Jie, be kita ko, numato pareigą tam tikrais atvejais aiškiai nurodyti, kad vaizdas, garsas ar kitas turinys sukurtas arba pakeistas naudojant dirbtinį intelektą.
Tačiau ženklinti reikia ne kiekvieną DI sugeneruotą nuotrauką ar tekstą – taisyklės priklauso nuo turinio pobūdžio ir jo naudojimo aplinkybių.
Lietuvoje svarstomos pataisos papildomai siektų riboti tokio turinio skleidimą, kai jis gali padaryti konkrečios žalos.
Ar nuo šiol už DI vaizdo įrašus grės bausmės?
Kol kas apie įsigaliojusį naują draudimą kalbėti per anksti.
Seimas tik pritarė projekto pateikimui. Prieš priimant galutinį sprendimą dar reikės įvertinti pataisų formuluotes, jų taikymo ribas ir suderinamumą su saviraiškos laisve.
Ypač svarbu aiškiai atskirti tyčinę apgaulę nuo satyros, parodijos ir kitų teisėtų kūrybos formų.
Taip pat reikės užtikrinti, kad naujos taisyklės būtų praktiškai įgyvendinamos, nes suklastotas turinys gali būti kuriamas ir platinamas iš užsienio.
Svarbiausia žinia – Lietuva ruošiasi griežčiau kovoti su DI klastotėmis, tačiau galutinis sprendimas dar nepriimtas. Artimiausi mėnesiai parodys, kokie konkretūs apribojimai bus patvirtinti ir kaip jie paveiks socialinių tinklų naudotojus bei turinio kūrėjus.
