Kamilė Lukauskytė
Lietuvos vairuotojams – nerimą keliantis ekonomistų perspėjimas. Degalų kainoms išliekant aukštoms, specialistai neatmeta galimybės, kad ateityje už litrą benzino ar dyzelino gali tekti mokėti net 3 ar 4 eurus. Dar daugiau diskusijų sukėlė ekonomisto pastebėjimas, kad brangstantys degalai gali būti finansiškai naudingi valstybės biudžetui. Tačiau ar tikrai tokios kainos gali tapti realybe?
Degalų kainos gali pasiekti naujas aukštumas
Vilniaus universiteto ekonomistai Andrius Jaržemskis ir Tomas Karpavičius laidoje „Dienos pjūvis“ aptarė sudėtingą situaciją degalų rinkoje.
A. Jaržemskio vertinimu, jeigu nepavyks išspręsti problemų Hormūzo sąsiauryje ir atkurti pažeistų naftos perdirbimo bei energetikos infrastruktūros pajėgumų, degalai gali brangti toliau.
Ekonomistas neatmetė scenarijaus, kad litro kaina galėtų pasiekti 3 ar net 4 eurus.
Vis dėlto tai nėra patvirtinta prognozė ar neišvengiamas kainų šuolis. Kalbama apie galimą scenarijų, jeigu tarptautinė energetikos krizė užsitęstų.
Kodėl brangstantis kuras gali būti naudingas biudžetui?
A. Jaržemskis išsakė ir prieštaringai vertinamą mintį – augančios degalų kainos gali didinti valstybės surenkamas pajamas.
Ekonomistas atkreipė dėmesį į pridėtinės vertės mokestį. Kuo didesnė prekės kaina be PVM, tuo didesnė ir eurais apskaičiuojama mokesčio suma.
Pavyzdžiui, jeigu degalų kaina be PVM siekia 1 eurą, mokestis sudaro 21 centą. Kainai be PVM padidėjus iki 2 eurų, ši suma išauga iki 42 centų.
Specialisto nuomone, papildomos biudžeto pajamos gali būti svarbios finansuojant gynybą, viešojo sektoriaus atlyginimus ir kitas valstybės išlaidas.
Tačiau didesnės kainos savaime nereiškia didesnių bendrų biudžeto pajamų – brangstant degalams gyventojai gali mažinti vartojimą.
Naftos atsargos problemos neišspręs
T. Karpavičius paaiškino, kad strateginių naftos atsargų panaudojimas galėtų laikinai sumažinti spaudimą kainoms.
Jo vertinimu, trumpuoju laikotarpiu degalai galėtų atpigti maždaug 10–20 centų už litrą.
Tačiau toks sprendimas neišspręstų pagrindinių problemų, jeigu naftos tiekimo sutrikimai tęstųsi.
Ekonomistas taip pat neatmetė 4 eurų už litrą scenarijaus, jeigu geopolitinė padėtis nepagerėtų.
Kainų lubos gali sukelti naujų problemų
Diskutuojama ir apie galimas valdžios priemones. Prezidentūra yra iškėlusi degalų kainų lubų idėją, o ministras Lukas Savickas pasiūlė sukurti sistemą, kurioje vairuotojai galėtų realiuoju laiku palyginti degalinių kainas.
Tačiau abu ekonomistai abejoja, ar kainų ribojimas būtų veiksmingas.
A. Jaržemskis perspėjo, kad nustačius per mažas kainas prekybininkams gali nebeapsimokėti parduoti degalų. Tokiu atveju atsirastų jų trūkumo ir nelegalios prekybos rizika.
T. Karpavičius pridūrė, kad veiksmingai kainų reguliavimo sistemai reikėtų išsamių duomenų, specialistų ir kruopštaus pasirengimo.
Brangstantis kuras palies ne tik vairuotojus
Didėjančios degalų kainos gali paveikti ir tuos gyventojus, kurie automobiliais nesinaudoja.
Brangstant transportavimui, didėja verslo sąnaudos, todėl ilgainiui gali kilti maisto produktų bei kitų prekių kainos.
Ekonomistų vertinimu, svarbiausia dabar stebėti tarptautinę energetikos rinką ir naftos tiekimo sutrikimus.
3 ar 4 eurai už litrą kol kas tėra ekspertų aptariamas rizikos scenarijus, o ne nustatyta būsima kaina. Tačiau jeigu pasaulinės energetikos problemos užsitęstų, Lietuvos vairuotojų išlaidos galėtų dar labiau išaugti.
