Daugelis žmonių, kalbėdami apie alkoholio žalą, pirmiausia pagalvoja apie kepenis. Tačiau profesorius Alvydas Unikauskas atkreipia dėmesį į kitą itin jautrų organą – smegenis. Pasak gydytojo, alkoholis veikia ne tik fizinę savijautą, bet ir žmogaus emocijas, elgesį bei gebėjimą priimti sprendimus. O nemalonios pagirios tėra viena iš jo poveikio organizmui pasekmių.
Labiausiai nukenčia ne vien kepenys
TV3 laidoje „Kviečiame daktarą!“ profesorius A. Unikauskas aiškins, kas vyksta žmogaus organizme išgėrus alkoholio.
Patekęs į virškinamąjį traktą, alkoholis absorbuojamas į kraują ir pasiekia įvairius organus, įskaitant smegenis.
Kepenys skaido etanolį, tačiau šio proceso metu susidaro acetaldehidas – toksiška medžiaga, prisidedanti prie alkoholio daromos žalos.
Gydytojas pabrėžia, kad nors apie kepenų pažeidimus kalbama dažnai, nereikėtų nuvertinti poveikio smegenims.
Alkoholis trikdo smegenų veiklą net tada, kai žmogus dar nesijaučia stipriai apsvaigęs.
Kodėl išgėrus pasikeičia elgesys?
Alkoholis veikia centrinę nervų sistemą, todėl gali sulėtėti reakcija, suprastėti koordinacija ir gebėjimas vertinti pavojų.
Dalis žmonių išgėrę tampa kalbesni, drąsesni ar impulsyvesni. Kiti gali greičiau susierzinti, supykti arba elgtis agresyviau.
A. Unikauskas atkreipia dėmesį, kad šie elgesio pokyčiai susiję su alkoholio poveikiu smegenims.
Vis dėlto žmonių reakcijos skiriasi. Jas lemia suvartotas kiekis, individualios organizmo savybės, nuovargis ir kitos aplinkybės.
Ilgalaikis gausus alkoholio vartojimas gali būti susijęs su atminties, dėmesio ir kitų pažintinių funkcijų sutrikimais.
Pagirios – organizmo perspėjimas
Po vakarėlio atsiradęs galvos skausmas, pykinimas ar stiprus nuovargis daugeliui pažįstami. Tačiau profesorius primena, kad pagirios nėra vien paprastas nepatogumas.
Tarp dažniausių simptomų – galvos svaigimas, vėmimas, silpnumas, padažnėjęs širdies plakimas ir bendras negalavimas.
Šiuos pojūčius gali lemti keli veiksniai: alkoholio skilimo produktai, skysčių netekimas, uždegiminės organizmo reakcijos ir sutrikęs miegas.
Nors alkoholis iš pradžių gali sukelti mieguistumą, jis blogina miego kokybę. Todėl net ilgiau pamiegojęs žmogus kitą rytą gali jaustis neišsimiegojęs.
Vaistininkė įvardijo dažnas klaidas
Laidoje dalyvausianti vaistininkė Jovita Aleknienė aptars, kokių klaidų žmonės daro bandydami atsikratyti pagirių.
Viena jų – mėginimas staigiai atsigauti karštoje vonioje arba po itin šaltu dušu.
Tokios priemonės alkoholio iš organizmo greičiau nepašalina, o staigūs temperatūros pokyčiai gali pabloginti savijautą.
Vaistininkė taip pat siūlo vietoje kavos rinktis vaistažolių arbatą.
Vis dėlto svarbu suprasti, kad nei arbata, nei kava, nei šaltas dušas pagirių neišgydo. Organizmui reikia laiko alkoholiui suskaidyti ir pašalinti.
Po alkoholio vartojimo gali padėti poilsis, vanduo ir lengvas maistas, jeigu žmogus gali valgyti. Tačiau tai tik savijautą palengvinančios priemonės, o ne būdas panaikinti alkoholio žalą.
Jeigu žmogus praranda sąmonę, kvėpuoja neįprastai lėtai, jį ištinka traukuliai ar nepavyksta pažadinti, būtina nedelsiant skambinti 112.
Laidoje kalbės ir apie nugaros skausmus
Šeštadienio laidoje profesorius aptars ir kitą dažną sveikatos problemą – stuburo juosmeninę stenozę.
Tai būklė, kai susiaurėja stuburo kanalas ir gali būti spaudžiamos nervinės struktūros.
Pasak A. Unikausko, ši problema dažniau pasireiškia vyresniems nei 50 metų žmonėms, nors gali varginti ir jaunesnius.
Galimi simptomai – kojų silpnumas, tirpimas, jutimų sutrikimai ir skausmas.
Profesorius žada parodyti pratimus, kurie kai kuriems žmonėms gali padėti sumažinti nemalonius pojūčius. Apie gyvenimo būdo svarbą kalbės ir šeimos gydytoja Neringa Beleckaitė-Sakalauskė bei kineziterapeutė Monika Jonaitė.
Svarbiausia gydytojo žinutė
A. Unikausko perspėjimas primena, kad alkoholio poveikis neapsiriboja pagiriomis ar kepenų ligomis. Jis veikia visą organizmą, o smegenys yra vienas jautriausių jo taikinių.
Patikimiausias būdas išvengti pagirių – nevartoti alkoholio. O nusprendus jo atsisakyti ar sumažinti vartojimą, naudą gali pajusti ne tik kepenys, bet ir miegas, emocinė savijauta bei bendra sveikata.





