Kamilė Lukauskytė
Žinoma Lietuvos teisininkė, advokatė ir viena iš Konstitucijos kūrėjų Zita Šličytė pažėrė aštrios kritikos šalies žiniasklaidai. Jos įsitikinimu, televizijos naujienose pernelyg daug vietos skiriama nelaimėms, skandalams ir garsenybių asmeniniam gyvenimui, o svarbūs valstybės sprendimai lieka nuošalyje. Teisininkė kelia klausimą, ar toks informacijos pasirinkimas netrukdo žmonėms suprasti, kas iš tiesų vyksta valstybėje.
Televizorių įsijungia vis rečiau
Interviu Z. Šličytė prisipažino, kad televiziją žiūri gerokai mažiau nei anksčiau.
Nors jai patinka kai kurios visuomeninio transliuotojo laidos, naujienų programos vis dažniau nuvilia.
Teisininkės nuomone, žiūrovams pernelyg dažnai pateikiama neigiama informacija apie avarijas ir kitus nelaimingus įvykius.
Ji pasigenda daugiau išsamių pranešimų apie valstybės gyvenimą, priimamus sprendimus ir jų poveikį gyventojams.
Šličytė pabrėžia, kad žmonėms svarbu žinoti ne tik apie dienos įvykius, bet ir apie tai, kaip dirba jų išrinkti atstovai.
Norėtų matyti, kaip iš tiesų balsuoja politikai
Vienas svarbiausių teisininkės keliamų klausimų – Seimo ir Vyriausybės darbo nušvietimas.
Pasak jos, televizijos galėtų dažniau parodyti, kokie įstatymai svarstomi, dėl ko ginčijasi politikai ir kaip jie balsuoja.
Z. Šličytė mano, kad tokia informacija padėtų rinkėjams palyginti politikų viešus pažadus su jų sprendimais parlamente.
Ji atkreipė dėmesį, kad dauguma gyventojų neturi galimybės kasdien stebėti ilgų Seimo ar Vyriausybės posėdžių.
Todėl žurnalistų darbas – svarbiausius sprendimus suprantamai pristatyti visuomenei.
Kritikos sulaukė ir diskusijų laidos
Z. Šličytė taip pat išsakė nepasitenkinimą tuo, kokie pašnekovai kviečiami į televizijos diskusijas.
Jos teigimu, ekranuose dažnai pasirodo tie patys komentatoriai, o kitokią nuomonę turintiems žmonėms skiriama mažiau dėmesio.
Teisininkė sakė pati nesulaukianti kvietimų dalyvauti tokiose laidose, nors turi ilgametę teisinę ir politinę patirtį.
Ji prisiminė ir savo pasisakymą Seime per Kovo 11-osios minėjimą, po kurio sulaukė kritikos.
Vis dėlto teiginiai apie sistemingą kitokių nuomonių ribojimą yra pačios Z. Šličytės vertinimas. Vien interviu nepakanka nustatyti, ar televizijos iš tiesų nuosekliai diskriminuoja tam tikrų pažiūrų pašnekovus.
Kodėl tiek daug kalbama apie garsenybes?
Ypač griežtai teisininkė pasisakė apie pramoginių naujienų gausą.
Ją stebina, kiek dėmesio žiniasklaidoje sulaukia žinomų žmonių skyrybos ir asmeninio gyvenimo konfliktai.
Z. Šličytė priminė, kad per savo advokatės praktiką yra susidūrusi su daugybe šeimos ginčų, tačiau anksčiau tokios istorijos netapdavo nuolatinėmis pagrindinių naujienų temomis.
Jos manymu, pernelyg didelis susidomėjimas garsenybių gyvenimu gali nukreipti visuomenės dėmesį nuo svarbesnių valstybės klausimų.
Būtent šiame kontekste teisininkė išsakė mintį, kad žmonės „bukinami“, kad mažiau domėtųsi valstybės reikalais.
Tai aštri kritika žiniasklaidos prioritetams, tačiau ji savaime neįrodo sąmoningo plano klaidinti visuomenę.
Pasigenda dėmesio ir priklausomybėms
Dar viena tema, kurią Z. Šličytė norėtų dažniau matyti televizijoje, – priklausomybės ligos.
Ji mano, kad apie narkotikų vartojimo pavojus ir jų poveikį šeimoms turėtų daugiau kalbėti kvalifikuoti specialistai.
Teisininkės įsitikinimu, žiniasklaida galėtų atlikti svarbesnį šviečiamąjį vaidmenį, padėdama gyventojams suprasti sudėtingas socialines problemas.
Diskusija, kuri aktuali kiekvienam
Z. Šličytės interviu iškelia platesnį klausimą – kokios informacijos visuomenė turėtų gauti daugiausia?
Nelaimės, pramogos ir garsenybių istorijos taip pat yra žiniasklaidos dalis. Tačiau ne mažiau svarbu aiškiai ir reguliariai informuoti apie valstybės institucijų darbą, įstatymų pakeitimus bei politikų atsakomybę.
Svarbu ir tai, kad šis interviu nėra naujas: pirmą kartą jis buvo paskelbtas 2023 metų gruodžio 14 dieną, nors nurodytoje svetainėje iš naujo publikuotas 2026 metų spalio 9-ąją.
Teisininkės žodžiai išlieka aktualūs kaip diskusijos apie žiniasklaidos turinio pasirinkimą dalis. O atsakyti, ar informacijos pateikimas iš tiesų nepakankamai įvairus, padėtų nuosekli televizijos programų ir jų pašnekovų analizė.
