Kamilė Lukauskytė
Lietuvai stiprinant sienos su Baltarusija apsaugą, o kaimyninėse valstybėse daugėjant pranešimų apie hibridinius incidentus, gyventojams kyla klausimas – ar regione didėja karinio konflikto pavojus? NATO tarptautinio karinio štabo generalinis direktorius generolas leitenantas Remigijus Baltrėnas ramina: galimi scenarijai yra vertinami, o atsako planai jau parengti. Vis dėlto jis pripažįsta, kad hibridinių veiksmų intensyvumas Europoje išaugo.
Kodėl pasienyje pasitelkta kariuomenė?
Spalio 9 dieną TV3 Žinių laidoje „Dienos komentaras“ R. Baltrėnas paaiškino, kodėl Lietuva nusprendė sustiprinti sienos apsaugą kariuomenės pajėgomis.
Pasak generolo, sprendimai priimti įvertinus žvalgybos informaciją ir galimas grėsmes.
Kariuomenės pasitelkimas taikos metu, jo teigimu, nėra neįprastas žingsnis. Tokiu būdu gali būti sustiprinami pasieniečių pajėgumai ir pasirengimas reaguoti į įvairias situacijas.
Svarbu pabrėžti, kad papildomų karių pasirodymas pasienyje savaime nereiškia, jog Lietuvai gresia neišvengiamas karinis puolimas.
Tai gali būti prevencinė priemonė, skirta sumažinti galimų incidentų riziką.
Ar Rusija gali paskelbti mobilizaciją?
Vienas iš aptartų scenarijų – galima nauja mobilizacija Rusijoje.
Viešojoje erdvėje pasirodė svarstymų, kad Kremlius tokį sprendimą galėtų priimti po Valstybės Dūmos rinkimų.
Tačiau R. Baltrėnas pabrėžė, kad šiuo metu tai tėra galimybė, o ne patvirtintas būsimas įvykis.
Net ir paskelbus mobilizaciją, jos poveikis Lietuvos pasienio saugumui priklausytų nuo daugelio aplinkybių.
Generolas atskirai aptarė galimą žmonių judėjimą iš Kaliningrado srities. Jo teigimu, Lietuvos sienos apsaugos sistema yra organizuota, o institucijos turi veiksmų procedūras įvairiems scenarijams.
Kartu jis pabrėžė, kad civilių gyventojų judėjimas ir organizuoti hibridiniai veiksmai yra skirtingos situacijos, kurioms reikalingas nevienodas atsakas.
Incidentas Latvijoje atkreipė dėmesį
Susirūpinimą regione padidino pranešimai iš Latvijos pasienio.
Ten buvo užfiksuotas incidentas, per kurį kaukėti asmenys galimai grasino ginklais ir mėgino priverstinai nukreipti migrantus per sieną.
R. Baltrėnas paragino neskubėti daryti išvadų apie visas incidento aplinkybes, kol jos nėra galutinai nustatytos.
Tačiau jis patvirtino, kad hibridinių veiksmų aktyvumas pastebimai išaugo ne tik Baltijos šalyse, bet ir Lenkijoje bei Vokietijoje.
Pasak NATO pareigūno, Aljanso valstybės intensyviau keičiasi žvalgybos informacija ir tobulina reagavimo priemones.
Kodėl kaimyninės šalys perka daugiau ginklų?
Lenkija ir Estija stiprina savo karinius pajėgumus, perka naują ginkluotę ir didina pasirengimą pasienyje.
Iš šalies tai gali atrodyti kaip staigi reakcija į pablogėjusią saugumo padėtį.
Tačiau R. Baltrėnas paaiškino, kad daugelis šių sprendimų buvo priimti gerokai anksčiau. Karinės technikos gamyba ir pristatymas trunka ne vienus metus, todėl anksčiau užsakyta ginkluotė dabar tiesiog pasiekia kariuomenes.
Generolo vertinimu, vien šie pokyčiai neleidžia daryti išvados, kad regione jau prasidėjo nauja krizė.
Jis pripažino, kad oro gynybos srityje spragų tebėra. Vis dėlto jų šalinimas priklauso ir nuo gynybos pramonės galimybių – modernių radarų bei raketų sistemų neįmanoma įsigyti per kelias savaites.
NATO turi atsako planus
R. Baltrėnas pabrėžė, kad NATO atgrasymo sistema išlieka veiksminga.
Hibridinių incidentų atveju pirmiausia reaguoja pati valstybė. Tačiau Aljanso šalys keičiasi žvalgybos informacija, koordinuoja kritinės infrastruktūros apsaugą ir rengia bendrus atsako scenarijus.
Prireikus valstybė gali inicijuoti konsultacijas pagal NATO sutarties 4-ąjį straipsnį.
Tuo metu 5-asis straipsnis numato kolektyvinės gynybos principą ginkluoto užpuolimo atveju. Jo taikymas priklauso nuo konkrečių aplinkybių ir sąjungininkų sprendimų.
Generolas patvirtino, kad Aljansas rengiasi įvairioms galimoms situacijoms, tačiau ne visi pasirengimo veiksmai gali būti atskleidžiami visuomenei.
Ką tai reiškia Lietuvos gyventojams?
Svarbiausia R. Baltrėno žinia – padidėjęs karių aktyvumas pasienyje neturėtų būti automatiškai suprantamas kaip artėjančio karo ženklas.
Lietuva ir NATO sąjungininkės stiprina apsaugą, atnaujina ginkluotę bei rengiasi galimiems incidentams.
Kartu generolas neslepia, kad hibridinių grėsmių daugėja, todėl institucijoms būtina išlaikyti budrumą.
Taigi padėtis reikalauja pasirengimo, tačiau, remiantis viešai išsakytu NATO pareigūno vertinimu, nėra pagrindo vien iš pasienyje vykdomų veiksmų spręsti apie neišvengiamą karinę krizę.
