Kamilė Lukauskytė
Nuo 2027 metų sausio 1 dienos Lietuvoje įsigalios nauja tvarka, kuri palies tūkstančius pacientų, susiduriančių su kojų venų ligomis. Iki šiol valstybės lėšomis galėjusios būti apmokamos venų operacijos daliai žmonių taps mokamos.
Sveikatos apsaugos ministerija patvirtino griežtesnius kriterijus, pagal kuriuos bus sprendžiama, kada chirurginis gydymas apmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF).
Svarbiausias pokytis – valstybės apmokamos operacijos iš esmės bus skirtos pacientams, kurių venų liga jau pažengusi.
Kam operacijos išliks nemokamos?
Pagal naująją tvarką, norint gauti PSDF apmokamą kojų venų operaciją, reikės atitikti tris medicininius kriterijus.
Pirmiausia pacientui turi būti nustatyta pažengusi lėtinė venų liga – C4, C5 arba C6 stadija pagal tarptautinę CEAP klasifikaciją.
Šios stadijos siejamos su ryškiais odos pakitimais, buvusiomis arba aktyviomis veninėmis opomis.
Antra, ultragarsiniu tyrimu turės būti nustatytas reikšmingas kraujo tekėjimas atgal paviršinėse venose. Toks refliuksas turi trukti ilgiau nei 0,5 sekundės.
Trečia, gydymo įstaiga privalės medicinos dokumentuose turėti nuotraukas, patvirtinančias ligai būdingus pakitimus.
Visi trys reikalavimai turės būti įvykdyti kartu.
Ankstyvos stadijos pacientams – nemaloni žinia
Didžiausi pokyčiai laukia žmonių, kuriems nustatytos ankstyvesnės venų ligos stadijos.
Jeigu venos išsiplėtusios, jaučiamas kojų sunkumas ar diskomfortas, tačiau liga dar neatitinka naujųjų kriterijų, valstybė planinės operacijos neapmokės.
Tokiems pacientams gydytojai galės rekomenduoti nechirurginius gydymo būdus, pavyzdžiui, kompresinę terapiją ir gyvenimo būdo pokyčius.
Tačiau jei žmogus vis tiek norės operuotis, už procedūrą gali tekti susimokėti pačiam.
Tai nereiškia, kad ankstyvos stadijos venų ligos apskritai nebebus gydomos. Keičiasi būtent chirurginių procedūrų apmokėjimo sąlygos.
Medikai įspėja dėl galimų komplikacijų
Naujoji tvarka sulaukė prieštaringų gydytojų vertinimų.
Lietuvos ligoninių asociacijos prezidentas, Jonavos ligoninės direktorius Gediminas Ramanauskas abejoja, ar teisinga apriboti galimybę operuoti ankstyvesnėse ligos stadijose.
Jo nuomone, negydoma venų liga gali progresuoti, todėl kai kurie pacientai ateityje susidurs su sudėtingesnėmis sveikatos problemomis.
Medikas taip pat kelia socialinio teisingumo klausimą: ar žmogus, neturintis pinigų operacijai, neturės laukti, kol jo liga taps pakankamai sunki, kad gydymą apmokėtų valstybė?
Kritikos negaili ir Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos narė Auristida Gerliakienė.
Ji pasigenda išsamesnio pagrindimo, kodėl pasirinkti būtent tokie apribojimai. Specialistės teigimu, vien palyginti Lietuvoje ir užsienyje atliekamų operacijų skaičių nepakanka – būtina įvertinti ir skirtingų sveikatos sistemų aplinkybes.
Kraujagyslių chirurgai pateikia kitokį požiūrį
Tačiau ne visi gydytojai naująją tvarką vertina neigiamai.
Lietuvos kraujagyslių chirurgijos draugijos valdybos narys Martynas Laukaitis aiškina, kad ankstyvesnėse venų varikozės stadijose chirurginė intervencija ne visada būtina.
Jo teigimu, kai kurių pacientų nusiskundimai yra palyginti nestiprūs, o dalis operacijų atliekamos dėl estetinių priežasčių.
Tokiais atvejais gali pakakti konservatyvaus gydymo.
Gydytojas taip pat atkreipia dėmesį, kad sugriežtinus kompensavimo sąlygas galėtų sutrumpėti operacijų laukimo eilės tiems, kurių liga jau pažengusi.
Vis dėlto tai yra specialistų prognozė, o ne garantuotas naujosios tvarkos rezultatas.
Kodėl nuspręsta keisti tvarką?
Vienas svarbiausių argumentų – sparčiai augantis kojų venų operacijų skaičius Lietuvoje.
Valstybinės ligonių kasos duomenimis, 2025 metais šalyje atlikta daugiau kaip 16 tūkstančių tokių operacijų.
Palyginimui, 2023 metais jų buvo beveik 11 tūkstančių.
Skaičiuojant 100 tūkstančių gyventojų, Lietuvoje atliekama apie 600 kojų venų operacijų.
Tuo metu Suomijoje šis rodiklis siekia apie 120, Danijoje – apie 300, Vokietijoje – maždaug 350–380.
Sveikatos apsaugos ministerija teigia siekianti aiškesnių, mediciniškai pagrįstų taisyklių, kurios padėtų vienodai vertinti operacijų būtinumą.
Tačiau dalis medikų perspėja, kad vien mažesnis operacijų skaičius kitose valstybėse savaime neįrodo, jog Lietuvoje jų atliekama per daug.
Pokyčiai palies ir gydymo įstaigas
Kojų venų operacijos atliekamos tiek valstybinėse, tiek privačiose gydymo įstaigose.
Iki šiol už mediciniškai pagrįstas procedūras, atitinkančias galiojančias sąlygas, galėjo būti mokama iš PSDF lėšų.
Sugriežtinus kriterijus, dalis procedūrų nebebus kompensuojamos.
Tai gali paveikti ne tik pacientus, bet ir ligoninių bei privačių klinikų pajamas.
M. Laukaitis atkreipė dėmesį, kad venų operacijos kai kurioms gydymo įstaigoms sudaro reikšmingą pajamų dalį, todėl naujoji tvarka kelia ir ekonominių diskusijų.
Ką svarbu padaryti pacientams iki 2027 metų?
Žmonėms, kurie jau turi venų problemų arba laukia chirurgo konsultacijos, verta iš anksto pasidomėti būsima gydymo tvarka.
Pirmiausia reikėtų kreiptis į gydytoją, kuris įvertintų simptomus, ligos stadiją ir, prireikus, paskirtų ultragarsinį tyrimą.
Svarbu išsiaiškinti, ar planuojama operacija atitiks nuo 2027 metų įsigaliosiančius kompensavimo kriterijus.
Taip pat verta pasiteirauti, kokios nechirurginio gydymo galimybės tinka konkrečiu atveju.
Svarbu nelaukti, kol liga savaime pasunkės vien dėl galimybės gauti kompensuojamą operaciją. Jei atsiranda skausmas, tinimas, odos pakitimai ar kiti simptomai, juos turi įvertinti medikas.
Sprendimas jau priimtas
Skirtingai nei dar svarstomi įstatymų projektai, šie dienos chirurgijos tvarkos pakeitimai jau patvirtinti.
Numatyta jų įsigaliojimo data – 2027 metų sausio 1-oji.
Tai reiškia, kad nuo kitų metų daliai pacientų, kuriems venų liga nustatyta ankstyvesnėje stadijoje, už pageidaujamą operaciją gali tekti mokėti patiems.
Tuo metu pažengusia venų liga sergantiems žmonėms valstybės apmokamas chirurginis gydymas išliks, jeigu bus įvykdyti visi nustatyti medicininiai reikalavimai.
Svarbiausia žinia pacientams – ne visos venų operacijos taps mokamos, tačiau teisė į kompensuojamą procedūrą nuo 2027-ųjų bus vertinama gerokai griežčiau.
