Kamilė Lukauskytė
Europos saugumo tarnybos vis daugiau dėmesio skiria Rusijos žvalgybos ir sabotažo veiklai. Lietuvos žvalgyba įspėja, kad Maskva ne tik tęsia spaudimą Ukrainą remiančioms valstybėms, bet ir keičia savo operacijų metodus bei plečia galimų taikinių spektrą.
Grėsmė nebūtinai reiškia tiesioginį karinį puolimą. Vis dažniau kalbama apie diversijas, infrastruktūros trikdymą, kibernetines atakas ir veiksmus, kuriais siekiama sukelti nesaugumo jausmą Europos visuomenėse.
Žvalgyba įvardijo naują pavojų
Lietuvos valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento 2026 metų grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime atkreipiamas dėmesys į Rusijos karinės žvalgybos GRU veiklą.
Žvalgybos institucijų vertinimu, GRU keičia vadinamųjų kinetinių operacijų įgyvendinimo būdus ir plečia taikinių spektrą.
Kinetinėmis operacijomis vadinami veiksmai, kuriais siekiama padaryti fizinę žalą – pavyzdžiui, sunaikinti turtą, sukelti gaisrą ar sutrikdyti objekto veiklą.
Tokios operacijos skiriasi nuo įprasto informacijos rinkimo ar propagandos, nes jų pasekmės gali būti tiesiogiai juntamos žmonėms ir infrastruktūrai.
Taikinyje – Ukrainos rėmėjai
Rusijos žvalgybos veikla Europoje glaudžiai susijusi su karu Ukrainoje.
Lietuvos institucijos nurodo, kad Maskva siekia didinti spaudimą Ukrainą remiančioms valstybėms ir asmenims.
Tokio spaudimo tikslas gali būti sutrikdyti pagalbos tiekimą, įbauginti su Ukraina bendradarbiaujančius žmones arba sukelti politinę įtampą.
Žvalgybos vertinimuose taip pat atkreipiamas dėmesys į grėsmes iš Rusijos pasitraukusiems Kremliaus oponentams.
Tai rodo, kad saugumo rizika neapsiriboja vien kariniais objektais.
Pavojus gali kilti ir be atviros karinės atakos
Europos valstybėms tenka saugoti ne tik karinius dalinius ar valstybines institucijas.
Didelę reikšmę turi elektros tinklai, ryšių sistemos, transporto mazgai, uostai ir kiti kasdieniam gyvenimui būtini objektai.
Jų veiklos sutrikdymas gali turėti pasekmių gerokai didesniam žmonių skaičiui nei pats incidentas.
Būtent todėl žvalgybos tarnybos vertina ne tik tradicines karines grėsmes, bet ir sabotažo bei kitų hibridinių veiksmų galimybę.
Vis dėlto grėsmės vertinimas nėra pranešimas, kad konkretus išpuolis jau suplanuotas ar neišvengiamas.
Viešai skelbiama informacija neleidžia nustatyti tikslios galimos atakos vietos ar datos.
Taikinių sąraše – ir viešosios erdvės
Lietuvos žvalgyba pateikia konkretesnį vaizdą, kokie objektai jau buvo tapę Rusijos karinės žvalgybos įvykdytų ar planuotų operacijų taikiniais.
Tarp jų minimi prekybos centrai, restoranai, viešojo transporto infrastruktūra, paminklai ir objektai, susiję su karinės bei humanitarinės pagalbos teikimu Ukrainai.
Tai ypač svarbi aplinkybė: pavojus gali kilti ne tik strategiškai svarbiems objektams, bet ir vietoms, kuriose kasdien lankosi civiliai gyventojai.
Žvalgybos institucijų teigimu, planuodami diversijas GRU organizatoriai nepakankamai atsižvelgia į galimas atsitiktines aukas ir žalą aplinkiniams.
Rusijos žvalgyba keičia vykdytojų paiešką
Dar vienas nerimą keliantis pokytis susijęs su tuo, kaip organizuojamos operacijos.
Lietuvos žvalgybos vertinimu, GRU siekia atsisakyti chaotiško veikimo ir pasitelkti labiau patyrusius vykdytojus.
Tam gali būti naudojamos ilgos tarpininkų grandinės, kurios apsunkina tikrųjų užsakovų nustatymą.
Tarnyba, žvalgybos duomenimis, ieško žmonių, anksčiau jau ne kartą padariusių nusikaltimų ir sutinkančių vykdyti pavojingas užduotis už palyginti nedidelį atlygį.
Tokiu būdu siekiama sumažinti operacijų nesėkmės tikimybę ir padidinti galimą žalą.
Dalis operacijų jau buvo sustabdytos
Vakarų valstybėse per pastaruosius trejus metus, Lietuvos žvalgybos duomenimis, užkardyta kelios dešimtys su GRU siejamų diversinių operacijų.
Kai kuriose regiono valstybėse buvo organizuotos operacijos naudojant kasdieniuose daiktuose užmaskuotus padegamuosius įtaisus ar sprogmenis.
Tačiau Lietuvos institucijos pabrėžia, kad bendradarbiavimas su užsienio partneriais padėjo sustabdyti dalį planuotų veiksmų ir sulaikyti jų vykdytojus.
Tai rodo dvi tendencijas: Rusijos specialiųjų tarnybų veikla išlieka pavojinga, tačiau Europos saugumo institucijos taip pat aktyviai ieško būdų jai užkirsti kelią.
Ką tai reiškia Lietuvai?
Lietuva, būdama NATO ir Europos Sąjungos narė bei aktyvi Ukrainos rėmėja, patenka į Rusijos priešiškos veiklos interesų lauką.
Vis dėlto svarbu atskirti skirtingus grėsmių lygius.
Sabotažo, kibernetinių atakų ar kitų hibridinių veiksmų rizika nėra tas pats, kas neišvengiamas karinis konfliktas su NATO.
Lietuvos žvalgybos 2026 metų vertinime artimiausioje perspektyvoje tiesioginė konvencinė karinė grėsmė Lietuvai apibūdinama kaip maža, nors kitos saugumo rizikos išlieka reikšmingos.
Dėl to pagrindinis dėmesys skiriamas prevencijai, žvalgybos informacijos apsikeitimui ir kritinės infrastruktūros apsaugai.
Europa ruošiasi ilgalaikiam spaudimui
Spalio 8 dieną Europos Sąjungos Taryba dar vieniems metams – iki 2027 metų spalio 9 dienos – pratęsė sankcijas asmenims ir subjektams, atsakingiems už Rusijos destabilizuojančią veiklą užsienyje.
Sprendimas priimtas atsižvelgiant į besitęsiančią ir intensyvėjančią hibridinę veiklą prieš Europos Sąjungą, jos nares bei partnerius.
Tai vienas iš ženklų, kad Europos institucijos grėsmę vertina kaip ilgalaikę, o ne pavienius incidentus.
Svarbiausia žinia – budrumas be panikos
Rusijos žvalgybos taikinių spektro plėtra rodo, kad saugumo iššūkiai Europoje tampa sudėtingesni.
Potencialiomis grėsmėmis laikomi ne tik kariniai objektai, bet ir viešosios erdvės, transportas, Ukrainos rėmėjai bei Kremliaus kritikai.
Tačiau viešai paskelbti žvalgybos perspėjimai nereiškia, kad Lietuvoje ar kitoje konkrečioje Europos valstybėje artimiausiu metu būtinai įvyks išpuolis.
Šių perspėjimų tikslas – padėti institucijoms ir visuomenei geriau suprasti grėsmes bei laiku joms pasirengti.
Europos saugumui svarbiausia išlieka glaudus valstybių bendradarbiavimas, operatyvus informacijos keitimasis ir gebėjimas užkirsti kelią pavojingoms operacijoms dar prieš joms įvykstant.
