Darbo netekusiems ir užsienyje dirbusiems Lietuvos gyventojams numatomi svarbūs pokyčiai. Europos Sąjungoje patvirtintos naujos taisyklės pakeis nedarbo išmokų mokėjimo tvarką ir leis ilgiau išsaugoti išmokas išvykus ieškoti darbo į kitą šalį.
Tačiau naujoji tvarka nepradės galioti iš karto – praktinio jos taikymo teks palaukti maždaug dvejus metus.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paaiškino, kam šie pakeitimai bus aktualiausi ir kokių naujovių gali tikėtis gyventojai.
Pokyčiai palies užsienyje dirbusius žmones
Rugsėjo 28 dieną Europos Sąjungos Taryba priėmė reglamentą, kuriuo atnaujinamos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo taisyklės.
Naujoji tvarka bus svarbi žmonėms, kurie gyvena vienoje Europos Sąjungos valstybėje, o dirba kitoje.
Pakeitimai taip pat apims šeimos, ilgalaikės priežiūros išmokas ir kai kuriuos kitus socialinės apsaugos klausimus.
Pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad tarp Europos Sąjungos šalių judantys darbuotojai neprarastų socialinių garantijų, o institucijos galėtų aiškiau nustatyti, kuri valstybė turi mokėti išmokas.
Šie pakeitimai buvo derinami beveik dešimtmetį.
Nedarbo išmoką bus galima išsaugoti ilgiau
Viena svarbiausių naujovių susijusi su nedarbo išmokos mokėjimu žmogui išvykus ieškoti darbo į kitą Europos Sąjungos šalį.
Pagal dabartinę tvarką išmokos mokėjimą paprastai galima išsaugoti tris mėnesius. Tam tikrais atvejais šis laikotarpis pratęsiamas dar trims mėnesiams.
Pagal naująsias taisykles pradinis laikotarpis ilgės iki šešių mėnesių.
Valstybės taip pat galės jį pratęsti iki viso žmogui priklausančio nedarbo išmokos mokėjimo laikotarpio pabaigos.
Tai reiškia, kad bedarbiai turės daugiau laiko ieškoti tinkamo darbo užsienyje, neprarasdami teisės į jau paskirtą išmoką vien dėl išvykimo.
Vis dėlto yra svarbi sąlyga: naujoji tvarka nepailgins bendros nedarbo išmokos mokėjimo trukmės. Ji ir toliau priklausys nuo išmoką skiriančios valstybės įstatymų.
Atsiras svarbi 22 savaičių taisyklė
Dar vienas reikšmingas pakeitimas palies gyventojus, kurie dirba vienoje valstybėje, tačiau nuolat gyvena kitoje.
Iki šiol visiškai darbo netekusiems pasienio darbuotojams nedarbo išmoką paprastai mokėdavo jų gyvenamosios vietos valstybė.
Pagal naująją tvarką bus vertinama, kiek laiko žmogus dirbo paskutinėje darbovietėje ir mokėjo socialinio draudimo įmokas.
- Bent 22 savaitės. Už nedarbo išmokos mokėjimą bus atsakinga valstybė, kurioje žmogus dirbo.
- Mažiau nei 22 savaitės. Išmoką pagal savo įstatymus mokės gyvenamosios vietos valstybė.
Pavyzdžiui, jeigu Lietuvoje gyvenantis asmuo dirbo kitoje ES šalyje bent 22 savaites ir neteko darbo, pagal naująją tvarką dėl išmokos atsakomybė paprastai tektų darbo valstybei.
Tačiau tai nereiškia, kad išmoka būtų skiriama automatiškai. Žmogus vis tiek turėtų atitikti atitinkamos valstybės nedarbo išmokų skyrimo sąlygas.
Užsienyje sukauptas darbo stažas nedings
Gyventojams, kurie per savo karjerą dirbo keliose Europos Sąjungos valstybėse, išlieka svarbi garantija.
Skirtingose ES šalyse sukauptas nedarbo draudimo stažas ir toliau bus sumuojamas.
Ši taisyklė galioja ir dabar, todėl tai nėra visiškai nauja lengvata.
Pavyzdžiui, jeigu žmogus kurį laiką dirbo Lietuvoje, vėliau išvyko į Vokietiją, o paskui grįžo, nustatant teisę į nedarbo išmoką gali būti atsižvelgiama į skirtingose valstybėse įgytus draudimo laikotarpius.
Svarbu atskirti du dalykus: darbo stažo sumavimas padeda nustatyti teisę į išmoką, o naujasis 22 savaičių kriterijus – kuri valstybė atsakinga už jos mokėjimą tam tikrais tarpvalstybiniais atvejais.
Pokyčiai aktualūs tūkstančiams lietuvių
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais „Sodros“ duomenimis, 2025 metais daugiau kaip 8,5 tūkst. iš užsienio grįžusių asmenų nedarbo išmokos buvo skirtos taikant specialią išimties taisyklę.
Tai rodo, kad tarpvalstybinės socialinio draudimo taisyklės aktualios nemažai daliai gyventojų.
Naujoji tvarka turėtų padėti išvengti situacijų, kai žmogui sudėtinga suprasti, į kurios valstybės instituciją reikia kreiptis.
Taip pat tikimasi sumažinti administracinę naštą ir pagreitinti institucijų tarpusavio informacijos apsikeitimą.
Ar už nedarbą išmokų nebemokės?
Nors pokyčiai gali sukelti nerimą, svarbu pabrėžti, kad naujosios Europos Sąjungos taisyklės nereiškia visuotinio nedarbo išmokų panaikinimo.
Jos pirmiausia skirtos nustatyti, kuri valstybė turi mokėti išmoką, kai žmogaus gyvenamoji ir darbo vietos yra skirtingose šalyse.
Nedarbo išmoka ir toliau bus siejama su socialinio draudimo stažu bei kitomis įstatymuose nustatytomis sąlygomis.
Taip pat išliks pareiga laikytis darbo ieškantiems žmonėms taikomų reikalavimų.
Gyventojai galės naudotis užimtumo paslaugomis tiek savo gyvenamosios vietos valstybėje, tiek šalyje, kurioje anksčiau dirbo.
Todėl teiginys, kad pinigai nebebus mokami visiems nedirbantiems žmonėms, būtų klaidinantis.
Naujosios taisyklės pradės veikti ne iš karto
Nors reglamentas jau patvirtintas Europos Sąjungos lygmeniu, jo praktinis įgyvendinimas užtruks.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, numatytas maždaug dvejų metų pereinamasis laikotarpis.
Per šį laiką institucijos turės pritaikyti informacines sistemas, atnaujinti duomenų mainus ir pasirengti naujoms procedūroms.
„Sodra“ taip pat turės pasiruošti gyventojų konsultavimui pagal pasikeitusias taisykles.
Tai reiškia, kad 2026 metų spalį gyventojams dar nereikia manyti, jog visos naujosios sąlygos jau taikomos.
Ką svarbu žinoti gyventojams?
Didžiausią naudą iš naujųjų taisyklių gali pajusti žmonės, kurie dažnai keičia darbo valstybę, dirba pasienio regionuose arba netekę darbo ketina ieškoti naujos vietos užsienyje.
Jiems bus lengviau nustatyti, kuri valstybė atsakinga už nedarbo išmoką, o išvykus ieškoti darbo bus galima ilgiau išsaugoti jau paskirtas išmokas.
Tačiau kiekvienu atveju išmokos dydis, skyrimo sąlygos ir bendra mokėjimo trukmė priklausys nuo konkrečios situacijos bei atsakingos valstybės teisės aktų.
Svarbiausia žinia – nedarbo išmokos nėra naikinamos. Keičiasi jų koordinavimo tarp Europos Sąjungos valstybių tvarka, o naujosios sąlygos praktiškai bus pradėtos taikyti tik pasibaigus pereinamajam laikotarpiui.





