Buvęs Kauno „Žalgirio“ sistemos auklėtinis, 25-erių Estijos krepšininkas Kerras Kriisa, Jungtinėse Amerikos Valstijose atsidūrė rimtų teisinių nemalonumų centre. Kadaise perspektyviu Europos krepšinio talentu laikytas sportininkas federaliniame teisme pripažino kaltę dėl elektroninio sukčiavimo, susijusio su kelerius metus vykdyta milijoninės vertės finansine schema.

JAV teisėsaugos duomenimis, nuo šios veiklos nukentėjo du žmonės, o jų patirti tiesioginiai nuostoliai vertinami nuo 750 tūkstančių iki 2 milijonų JAV dolerių.

Krepšininkui dabar gresia iki dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Galutinį sprendimą teismas turėtų paskelbti gruodžio 22 dieną.

Kaltę pripažino JAV federaliniame teisme

Apie svarbų posūkį byloje pranešė JAV Vakarų Virdžinijos šiaurinės apygardos prokuratūra.

K. Kriisa prisipažino kaltu dėl vieno sukčiavimo elektroninėmis ryšio priemonėmis epizodo. Tai įvyko pasiekus susitarimą su prokurorais.

Pagal šį susitarimą sportininkui gali būti skirta ne ilgesnė kaip 24 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Nors krepšininkas pripažino kaltę, galutinė bausmė dar nėra paskirta.

Byla sulaukė dėmesio ne tik dėl didelės pinigų sumos, bet ir dėl to, kad kaltinamasis – profesionalaus krepšininko karjeros siekęs sportininkas, rungtyniavęs žinomuose JAV universitetuose.

Sukčiavimo schema truko ne vienus metus

Tyrėjų duomenimis, neteisėta veikla prasidėjo dar 2022 metų rugpjūtį, kai K. Kriisa atstovavo Arizonos universitetui.

Tuo metu jis buvo vienas pagrindinių komandos įžaidėjų ir aktyviai siekė karjeros JAV universitetų krepšinyje.

Tačiau, kaip nustatyta tyrimo metu, tuo pat metu sportininkas vykdė finansinę schemą, kuri tęsėsi iki 2026 metų vasario.

Per šį laikotarpį jis ne kartą reikalavo pinigų iš dviejų nukentėjusių asmenų.

Prokuratūros teigimu, sportininkas pasitelkdavo melagingus paaiškinimus, įvairius finansinius įsipareigojimus ir kitų žmonių tapatybes.

Kai kuriais atvejais jis įtikindavo vieną nukentėjusįjį pervesti pinigus kitam.

Tokiu būdu buvo kuriama sudėtinga finansinių pervedimų grandinė, kurios tikslas buvo gauti pinigų apgaulės būdu.

Prisistatydavo net savo motina

Vienas labiausiai dėmesį patraukusių bylos aspektų – kaltinamojo naudotos svetimos tapatybės.

Remiantis anksčiau pateiktu kaltinamuoju aktu, K. Kriisa įvairiose situacijose apsimesdavo kitais žmonėmis.

Kai kuriais atvejais jis prisistatydavo net savo paties motina.

Tyrėjų teigimu, tokiu būdu buvo kuriamos istorijos apie tariamas finansines problemas ir būtinybę skubiai pervesti pinigus.

Krepšininkas taip pat klastojo parašus.

Bylos medžiagoje minimas ir melagingas susitarimas, kuriuo sportininkas įsipareigojo grąžinti skolą vienam iš nukentėjusiųjų.

Tačiau pinigai nebuvo grąžinti.

Šios aplinkybės tapo svarbia tyrimo dalimi, leidusia teisėsaugai atkurti ilgą laiką vykdytos schemos veikimo principus.

Viename laiške pareikalavo 9 tūkstančių dolerių

Vienas konkrečiausių prokuratūros pateiktų pavyzdžių susijęs su 2026 metų vasario mėnesiu.

Tuomet K. Kriisa vienam iš nukentėjusiųjų išsiuntė elektroninį laišką, apsimesdamas asmeniu vardu Irena.

Laiške buvo reikalaujama sumokėti 9 tūkstančius JAV dolerių.

Pinigų reikalavimas buvo grindžiamas tariamu finansiniu ginču, kuris esą galėjo baigtis teisminiu procesu ir viešumu.

Tačiau, kaip nustatyta tyrimo metu, šis reikalavimas buvo sukčiavimo schemos dalis.

Sportininkas mėgino sukurti įspūdį, kad sumokėjus pinigus pavyks išvengti nemalonumų.

Šis epizodas atskleidė, kaip buvo naudojamasi baime dėl galimų teisinių pasekmių.

Nukentėjusiųjų nuostoliai – iki 2 milijonų dolerių

Svarbiausi bylos skaičiai

750 tūkst.–2 mln.

JAV dolerių – nurodomi tiesioginiai nuostoliai

2

Nukentėję asmenys

24 mėn.

Didžiausia bausmė pagal susitarimą

Gruodžio 22 d.

Numatyta nuosprendžio paskelbimo data

JAV prokuroras Matthew Harvey patvirtino, kad bendra sukčiavimo schemos vertė siekė milijonus dolerių.

Tačiau svarbu atskirti bendrą schemos vertę nuo nukentėjusiųjų tiesioginių nuostolių.

Pagal kaltės pripažinimo susitarime pateiktus duomenis, šie nuostoliai vertinami nuo 750 tūkstančių iki 2 milijonų JAV dolerių.

Tai didelė finansinė žala, kurios padariniai nukentėjusiesiems gali būti ilgalaikiai.

Prokuratūra pabrėžia, kad net ir žinomo sportininko statusas nesuteikia jokios išimties nuo baudžiamosios atsakomybės.

Birželį krepšininkas buvo sulaikytas

K. Kriisos teisiniai nemalonumai viešai iškilo 2026 metų birželio pradžioje.

Tuomet sportininkas buvo sulaikytas Leksingtone, Kentukio valstijoje.

Netrukus po sulaikymo jam buvo pateikti kaltinimai pagal penkis elektroninio sukčiavimo punktus.

Tačiau vėliau pasiektas susitarimas su prokurorais, pagal kurį krepšininkas pripažino kaltę dėl vieno epizodo.

Šis sprendimas tapo svarbiu posūkiu baudžiamojoje byloje.

Dabar teismui liko nuspręsti, kokia konkreti bausmė bus paskirta.

Pagal pasiektą susitarimą laisvės atėmimo bausmė negalėtų viršyti dvejų metų, tačiau tai nereiškia, kad teismas būtinai skirs maksimalią bausmę.

Kadaise vilkėjo „Žalgirio“ marškinėlius

Lietuvos krepšinio gerbėjams K. Kriisos pavardė gerai pažįstama.

Estijos krepšininkas 2018 metais prisijungė prie Kauno „Žalgirio“ sistemos.

Jis rungtyniavo jaunimo ir dublerių komandose, kur buvo laikomas perspektyviu įžaidėju.

2019 metais sportininkas sulaukė galimybės debiutuoti ir pagrindinėje „Žalgirio“ ekipoje Eurolygos rungtynėse.

Vėliau jis buvo paskolintas Prienų „CBet“ komandai.

Šis etapas tapo svarbia jauno krepšininko karjeros dalimi, tačiau ilgainiui jis nusprendė savo ateitį sieti su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis.

JAV rungtyniavo keliuose universitetuose

Išvykęs už Atlanto K. Kriisa prisijungė prie Arizonos universiteto komandos.

Vėliau jis atstovavo Vakarų Virdžinijos, Kentukio ir Sinsinačio universitetams.

Sportininkas taip pat buvo susijęs su Ilinojaus universiteto krepšinio programa.

Per savo karjerą JAV jis išgarsėjo energingu žaidimu, emocingumu ir gebėjimu vadovauti komandai.

Tačiau dabar jo vardas minimas ne dėl rezultatų aikštėje.

Viešumon iškilusi baudžiamoji byla tapo vienu rimčiausių išbandymų jo gyvenime.

Prokuroras pasiuntė griežtą žinią

JAV prokuroras Matthew Harvey, komentuodamas kaltės pripažinimą, pabrėžė, kad finansinis sukčiavimas turi realių pasekmių.

Pasak jo, asmenys, kurie sąmoningai apgaudinėja ir išnaudoja kitus, turi atsakyti už savo veiksmus.

Prokuroras taip pat akcentavo, kad K. Kriisos veiksmai tęsėsi ne vienus metus ir padarė didelę žalą nukentėjusiesiems.

Teisėsaugos atstovai pabrėžė, kad asmens žinomumas ar pasiekimai sporte neturi įtakos pareigai laikytis įstatymų.

Galutinis sprendimas – gruodžio 22 dieną

Nors K. Kriisa jau pripažino kaltę, jo teisinė istorija dar nesibaigė.

Galutinį nuosprendį JAV federalinis teismas planuoja paskelbti gruodžio 22 dieną.

Iki tol lieka neaišku, ar krepšininkui bus skirta reali laisvės atėmimo bausmė ir kokio ji bus dydžio.

Pagal pasiektą susitarimą jam gresia iki dvejų metų kalėjimo.

Ši byla sulaukė didelio dėmesio tiek JAV, tiek Lietuvoje, nes joje minimas sportininkas anksčiau buvo siejamas su Kauno „Žalgirio“ sistema ir laikytas talentingu Europos krepšinio atstovu.

Svarbiausias faktas šiuo metu – buvęs žalgirietis JAV teisme pripažino kaltę dėl elektroninio sukčiavimo, o jo dalyvavimas milijoninės vertės finansinėje schemoje gali baigtis laisvės atėmimu.