Kamilė Lukauskytė
2003 metų vasarą Šiauliuose įvyko nusikaltimas, sukrėtęs visą Lietuvą. Dvi aštuoniolikmetės merginos buvo nužudytos bute, kuriame viena jų laikinai gyveno laukdama iš užsienio sugrįžtančių tėvų.
Dar labiau sukrečia tai, kas paaiškėjo pradėjus tyrimą. Nusikaltimą įvykdęs jaunuolis buvo vos prieš mėnesį sulaukęs pilnametystės, gerai pažinojo abi aukas, o po jų mirties ėmė dalyti ir pardavinėti merginoms priklausiusius daiktus.
Ši istorija baigėsi griežčiausia Lietuvoje numatyta bausme – laisvės atėmimu iki gyvos galvos.
Mama laukė dukters skambučio, bet telefonas tylėjo
Aštuoniolikmetė Aušra į Šiaulius buvo sugrįžusi iš Anglijos, kur tuo metu gyveno jos tėvai.
Mergina jau dirbo ir buvo savarankiška, todėl šeima neprieštaravo, kad ji kurį laiką viena apsistotų tėvams priklausančiame bute.
Beveik mėnesį viskas klostėsi įprastai. Aušra kasdien susisiekdavo su mama ir pranešdavo, kad jai sekasi gerai.
Tačiau birželio 25-ąją ryšys netikėtai nutrūko.
Mamos bandymai prisiskambinti dukrai buvo nesėkmingi. Telefonas buvo išjungtas arba nepasiekiamas.
Sunerimusi moteris paprašė savo tėvo apsilankyti bute.
Birželio 29-ąją senelis atrakino duris ir viduje aptiko abi negyvas merginas – savo anūkę Aušrą ir jos draugę bei kaimynę Indrę.
Pareigūnai iš karto pastebėjo svarbią detalę
Į nusikaltimo vietą atvykę tyrėjai nustatė, kad merginos buvo nužudytos prieš kelias dienas.
Bute matėsi smurtinio nusikaltimo požymių. Taip pat buvo dingęs televizorius, muzikinis centras ir kiti vertingi daiktai.
Tačiau pareigūnų dėmesį patraukė tai, kad buto durys nebuvo išlaužtos.
Kilo pagrįstas įtarimas, kad Aušra į vidų įsileido pažįstamą žmogų.
Tyrėjai pradėjo tikrinti merginų draugus ir pažįstamus.
Netrukus jų akiratyje atsidūrė aštuoniolikmetis Dovydas Kriaučiūnas.
Vaikinas Aušrą pažinojo nuo vaikystės – jie buvo lankę tą patį darželį, vėliau kurį laiką mokėsi vienoje klasėje.
Jis taip pat pažinojo Indrę ir kartais lankydavosi bute, kuriame merginos leisdavo laiką.
Merginų daiktai atvedė prie įtariamojo
Liepos 1 dieną D. Kriaučiūnas buvo sulaikytas.
Atliekant kratas jo kambaryje ir pas jo merginą, pareigūnai aptiko iš nužudytųjų buto dingusių daiktų.
Ypač svarbūs tapo mobilieji telefonai.
D. Kriaučiūno draugė tyrėjams papasakojo, kad birželio 25-osios popietę vaikinas jai rodė tris telefonus ir siūlė vieną išsirinkti dovanų.
Telefonai atitiko tuos, kuriuos turėjo nužudytos merginos.
Pareigūnams pradėjus tikslinti vaikino judėjimą nusikaltimo dieną, jo pasakojime atsirado prieštaravimų.
Galiausiai jis prisipažino nužudęs abi pažįstamas.
Nusikaltimo priežastimi įvardijo žodžius
Pagal pirminius D. Kriaučiūno parodymus, birželio 25-osios rytą jis užėjo pas Aušrą, kurios namuose buvo ir Indrė.
Tarp jaunuolių kilo konfliktas.
Vaikinas aiškino, kad merginos esą pasišaipė iš jo ir jo draugės. Kilus ginčui jis pradėjo smurtauti.
Tyrimo metu nustatyta, kad abi merginos buvo nužudytos panaudojant metalinį daiktą ir peilį.
Nusikaltimas pasižymėjo ypatingu žiaurumu.
Vis dėlto D. Kriaučiūno nurodyta konflikto priežastis buvo jo paties aiškinimas. Ji negali pateisinti įvykdyto smurto.
Po žmogžudysčių grįžo į butą
Viena labiausiai šokiruojančių šios bylos aplinkybių buvo nuteistojo elgesys po nusikaltimo.
Tyrimo duomenimis, nužudęs merginas D. Kriaučiūnas iš buto pasiėmė jų telefonus ir kitus daiktus.
Vieną telefoną pasiūlė savo draugei, kitą pasiliko, o trečią pardavė už 230 litų.
Tą patį vakarą jis dar du kartus grįžo į nusikaltimo vietą.
Iš buto išnešė televizorių, muzikinį centrą, drabužius, kosmetiką ir kitus daiktus.
Dalį jų atidavė pažįstamiems, o muzikinį centrą mėgino įkeisti lombarde.
Būtent šie veiksmai vėliau tapo svarbia įrodymų grandinės dalimi.
Vėliau prisipažinimo išsižadėjo
Nors iš pradžių D. Kriaučiūnas pripažino kaltę ir dalyvaujant advokatui parodė pareigūnams nusikaltimo aplinkybes, vėliau savo poziciją pakeitė.
Po susitikimo su motina jis pareiškė, kad ankstesnius parodymus davė dėl tariamo policijos spaudimo.
Jo motina, turėjusi teisinį išsilavinimą ir anksčiau dirbusi policijoje, aktyviai įsitraukė į sūnaus gynybą.
Byloje taip pat buvo panaudoti slapta įrašyti pokalbiai telefonu, kuriuos D. Kriaučiūnas palaikė būdamas suimtas.
Teismas vertino ne vien jo prisipažinimą, bet ir kitus surinktus įrodymus, įskaitant iš buto paimtus daiktus bei kriminalistinių ekspertizių rezultatus.
Teismo sprendimas motiną pravirkdė
Gynyba siekė, kad teismas įvertintų jaunuolio socialinę brandą.
Tai buvo reikšminga, nes Lietuvos baudžiamieji įstatymai tam tikromis aplinkybėmis leidžia jauniems pilnamečiams taikyti nepilnamečiams numatytas baudžiamosios atsakomybės ypatybes.
Tačiau ekspertizė nustatė, kad D. Kriaučiūnas buvo socialiai subrendęs ir galėjo suvokti savo veiksmų pasekmes.
Teismas pripažino jį kaltu dėl abiejų merginų nužudymo ir skyrė laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę.
Nuosprendžio paskelbimas buvo skaudus momentas ir nuteistojo artimiesiems.
D. Kriaučiūnas tapo jauniausiu asmeniu Lietuvoje, kuriam buvo paskirta tokia bausmė.
Praėjus daugiau nei dviem dešimtmečiams, istorija vis dar sukrečia
Šis nusikaltimas įvyko 2003 metų birželį, tačiau jo aplinkybės prisimenamos ir šiandien.
Dvi aštuoniolikmetės, kurių gyvenimai dar tik prasidėjo, žuvo nuo vaikystės pažįstamo jaunuolio rankos.
Byla išsiskyrė ne tik žiaurumu, bet ir nuteistojo elgesiu po žmogžudysčių – jis naudojosi aukų daiktais, juos dovanojo ir pardavinėjo.
Už šį nusikaltimą paskirta griežčiausia bausmė, tačiau ji negalėjo sugrąžinti dviejų jaunų gyvybių.
