Kamilė Lukauskytė
Skandinavijos šalys daugeliui lietuvių atrodo sektinas pavyzdys, tačiau vienoje srityje toks kopijavimas gali atsigręžti prieš pačią Lietuvą. Po diskusijų sukėlusio Registrų centro duomenų nutekėjimo Nacionalinio kibernetinio saugumo centro vadovas Antanas Aleknavičius perspėja: pernelyg didelis atvirumas gali tapti dovana ne tik sukčiams, bet ir priešiškų valstybių žvalgyboms.
Ekspertas ragina neskubėti atverti visų valstybės registruose kaupiamų duomenų. Pasak jo, šiandien svarbu įvertinti ne vien patogumą ar skaidrumą, bet ir grėsmes nacionaliniam saugumui.
Skandinavijos pavyzdys gali būti pavojingas
Skandinavijos valstybėse įprasta, kad nemaža dalis informacijos apie gyventojus ir jų turtą yra viešai prieinama.
Kai kuriose šalyse galima gana lengvai sužinoti, kam priklauso konkretus nekilnojamojo turto objektas, o tam tikri adresų ar nuosavybės duomenys pasiekiami be sudėtingų procedūrų.
Toks modelis grindžiamas atvirumo ir skaidrumo principais.
Tačiau A. Aleknavičius įspėja, kad Lietuva neturėtų automatiškai perimti visų šių praktikų.
Tai, kas vienoje valstybėje laikoma patogiu informacijos prieinamumu, kitoje gali sukelti papildomų saugumo problemų.
Ypač tada, kai šalis susiduria su priešiškų valstybių keliamomis grėsmėmis.
Registrų centro incidentas privertė sunerimti
Diskusijas apie valstybės registrų saugumą paskatino Registrų centro duomenų nutekėjimo incidentas.
Jis priminė, kokia jautri gali būti valstybės institucijų kaupiama informacija.
Registruose saugomi duomenys apie nekilnojamąjį turtą, įmones ir kitus gyventojų bei organizacijų veiklos aspektus.
Net ir atskirai neatrodantys pavojingi duomenys, sujungti su informacija iš kitų šaltinių, gali atskleisti gerokai daugiau, nei žmogus tikisi.
Pavyzdžiui, turto ir adresų duomenys gali padėti nustatyti, kur gyvena konkretūs asmenys arba kokie objektai jiems priklauso.
Tačiau svarbu atskirti du dalykus: neteisėtą duomenų nutekėjimą ir teisėtą valstybės sprendimą dalį informacijos skelbti viešai.
Tai skirtingos situacijos, nors abiem atvejais būtina įvertinti privatumo ir saugumo rizikas.
Informacija gali sudominti ne tik sukčius
Laidoje „Žurnalisto darbas iš arti“ A. Aleknavičius atkreipė dėmesį į Lietuvos geopolitinę padėtį.
Jo teigimu, viešai prieinami duomenys gali būti naudingi ne tik mokslininkams, verslui ar gyventojams.
Jais gali domėtis ir piktavališki asmenys, įskaitant priešiškų valstybių žvalgybos tarnybas.
Ypač jautri gali būti informacija, padedanti nustatyti strateginių objektų vietas, jų sąsajas ar konkrečių asmenų turimą turtą.
Tokie duomenys gali būti naudojami informacijai rinkti ir įvairiems saugumo pavojams vertinti.
Tai nereiškia, kad kiekvienas viešai paskelbtas adresas savaime kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.
Tačiau ekspertas pabrėžia, kad valstybė turi vertinti ne tik pavienius duomenis, bet ir tai, kaip jie gali būti panaudoti kartu.
Europa skatina atvirumą, bet yra viena problema
Europos Sąjungoje jau seniai skatinamas viešojo sektoriaus duomenų atvėrimas.
Tokie duomenys gali būti naudingi kuriant naujas paslaugas, atliekant mokslinius tyrimus, analizuojant ekonominius procesus ir planuojant valstybės raidą.
Pavyzdžiui, atviri transporto ar statistiniai duomenys gali padėti geriau organizuoti viešąsias paslaugas.
A. Aleknavičius pripažįsta, kad duomenų atvėrimas suteikia daug galimybių.
Tačiau, jo nuomone, sprendimus būtina priimti tik įvertinus galimą žalą.
Ne visi duomenys turi būti prieinami visiems vienodomis sąlygomis.
Svarbu nustatyti, kokia informacija gali būti skelbiama laisvai, o kokiai reikalinga papildoma kontrolė.
Siūlo stebėti, kas ir kodėl ieško duomenų
NKSC vadovas siūlo atsargesnį požiūrį į valstybės sukauptos informacijos prieinamumą.
Jo teigimu, būtų naudinga geriau kontroliuoti, kas gauna tam tikrus duomenis ir kokiais tikslais jie naudojami.
Tai galėtų reikšti aiškesnes prieigos taisykles, naudotojų identifikavimą ar duomenų naudojimo stebėseną ten, kur tokios priemonės yra pagrįstos.
Tokiu būdu būtų galima išsaugoti duomenų naudą ir kartu sumažinti galimybes jais piktnaudžiauti.
Vis dėlto pernelyg griežta kontrolė taip pat gali turėti trūkumų – apsunkinti teisėtą informacijos naudojimą ir mažinti viešųjų institucijų skaidrumą.
Todėl pagrindinis klausimas nėra vien tai, ar duomenis atverti.
Svarbiau nuspręsti, kuriuos duomenis atverti, kam suteikti prieigą ir kokias apsaugos priemones taikyti.
Grėsmė aktuali ne tik Lietuvai
A. Aleknavičius pabrėžė, kad panašių dilemų kyla ir kitoms valstybėms.
Su duomenų apsaugos, privatumo ir kibernetinio saugumo klausimais susiduria Europos šalys, Jungtinės Amerikos Valstijos ir kiti pasaulio regionai.
Skaitmenizuojant vis daugiau paslaugų, didėja ir informacijos, kurią būtina apsaugoti, kiekis.
Kartu visuomenė tikisi, kad valstybės institucijos veiks skaidriai, o viešai finansuojami duomenys bus naudingi gyventojams.
Šiuos tikslus suderinti nėra paprasta.
Lietuvai siūlo neskubėti
Registrų centro incidentas dar kartą iškėlė klausimą, ar Lietuva pakankamai atsargiai elgiasi su valstybės kaupiama informacija.
NKSC vadovo vertinimu, dabartinė saugumo aplinka verčia atidžiau peržiūrėti duomenų atvėrimo sprendimus.
Tai nėra raginimas atsisakyti skaidrumo ar uždaryti visus registrus.
Veikiau perspėjimas, kad kitų valstybių patirtis turi būti pritaikoma atsižvelgiant į Lietuvos aplinkybes.
Pagrindinė eksperto žinutė aiški: atviri duomenys gali duoti daug naudos, tačiau neapgalvotas jų viešinimas gali sukurti rizikų, kurių vėliau nebebus taip paprasta suvaldyti.
