Kamilė Lukauskytė
Milijardai eurų valstybės gynybai, didesnė parama šeimoms ir augantys atlyginimai – tokie planai numatyti 2027 metų Lietuvos biudžeto projekte. Seimo pirmininkas Juozas Olekas po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda atskleidė, kurios sritys sulauks didžiausio dėmesio. Tačiau kartu su ambicingais pažadais išryškėja ir kita pusė – planuojamos valstybės išlaidos gerokai viršys pajamas.
Spalio 19 dieną prezidentūroje apsilankęs J. Olekas aptarė artėjantį valstybės biudžeto svarstymą. Parlamento vadovas neslėpė, kad Vyriausybės parengtas projektas iš esmės atitinka pagrindinius lūkesčius.
Olekas atskleidė du svarbiausius prioritetus
Po susitikimo su prezidentu G. Nausėda Seimo pirmininkas kalbėjo apie dvi sritis, kurioms kitąmet numatomas ypatingas dėmesys.
Tai – valstybės gynyba ir parama šeimoms.
Pasak J. Oleko, abu su prezidentu sutaria, kad būtent šie prioritetai turi atsispindėti valstybės finansiniuose sprendimuose.
Parlamento vadovo vertinimu, parama šeimoms svarbi sprendžiant Lietuvos demografines problemas.
Mažėjantis gimstamumas ir visuomenės senėjimas kelia ilgalaikių iššūkių ne tik socialinei sistemai, bet ir ekonomikai.
Tuo metu gynybos finansavimas išlieka svarbus dėl saugumo situacijos regione.
J. Olekas pabrėžė, kad pateiktas biudžeto projektas iš esmės atitinka šiuos lūkesčius.
Vis dėlto tai dar nereiškia, kad dokumentas bus priimtas be pakeitimų.
Gynybai – daugiau nei 4,8 milijardo eurų
Vienas didžiausių 2027 metų biudžeto prioritetų – krašto apsauga.
Pagal Vyriausybės pateiktą projektą gynybai numatoma skirti daugiau nei 4,8 mlrd. eurų.
Tai sudarytų 5 procentus Lietuvos bendrojo vidaus produkto.
Tokiu finansavimu siekiama stiprinti šalies gynybinius pajėgumus ir įgyvendinti prisiimtus saugumo įsipareigojimus.
Nors eurais gynybos finansavimas būtų kiek didesnis nei 2026 metais, jo dalis nuo bendrojo vidaus produkto sumažėtų.
Šiemet gynybai numatyta daugiau nei 5 procentai BVP.
Todėl vertinant pokyčius svarbu atskirti dvi aplinkybes: faktinę skiriamų pinigų sumą ir jos santykį su šalies ekonomikos dydžiu.
Šeimoms žadamas didesnis dėmesys
Antrasis J. Oleko išskirtas prioritetas – šeimų gerovė.
Seimo pirmininkas mano, kad finansinės paramos stiprinimas gali prisidėti prie ilgalaikių demografinių problemų sprendimo.
Lietuvoje jau ne vienus metus diskutuojama apie mažėjantį gimstamumą, jaunų šeimų finansinius sunkumus ir būsto prieinamumą.
Tačiau vien didesnės išmokos savaime negarantuoja, kad gimstamumas padidės.
Šeimų sprendimams įtakos turi ir pajamų stabilumas, galimybė derinti darbą su vaikų priežiūra, būsto kainos bei viešųjų paslaugų prieinamumas.
Todėl artėjant biudžeto svarstymui bus svarbu įvertinti, kokios konkrečios priemonės numatomos ir kiek žmonių jos pasieks.
Kol kas J. Olekas akcentavo bendrą kryptį – didesnį dėmesį šeimai, tačiau jo pasisakymas nebuvo detalus naujų išmokų pristatymas.
Atlyginimai taip pat turėtų augti
2027 metų biudžeto projekte numatyta papildomų lėšų ir dalies viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimams.
Planuojama apie 7,5 procento didinti mokytojų, statutinių pareigūnų ir kultūros darbuotojų darbo užmokestį.
Teisėjų padėjėjų ir sekretorių atlyginimai turėtų augti maždaug 5,7 procento.
Šiems pokyčiams iš viso numatoma papildomai skirti apie 315,4 mln. eurų.
Vis dėlto šie skaičiai yra biudžeto projekto dalis.
Kol Seimas jo nepatvirtino, planuojami pokyčiai dar negali būti laikomi galutiniais.
Išlaidos gerokai viršys pajamas
Nors biudžete numatyta papildomų išlaidų svarbioms sritims, finansiniai skaičiai kelia ir klausimų.
Pagal pateiktą projektą, 2027 metais valstybės biudžeto pajamos, įskaitant Europos Sąjungos lėšas, turėtų siekti apie 22,2 mlrd. eurų.
Tuo metu išlaidos planuojamos gerokai didesnės – apie 27,9 mlrd. eurų.
Taigi valstybės biudžeto išlaidos pajamas viršytų maždaug 5,7 mlrd. eurų.
Tačiau šio skirtumo nereikėtų tiesiogiai tapatinti su viso valdžios sektoriaus deficitu – tai skirtingi finansiniai rodikliai.
Valdžios sektoriaus deficitą 2027 metais planuojama didinti iki 3,8 procento BVP.
Tai viršytų įprastą Europos Sąjungos fiskalinės drausmės 3 procentų ribą.
Biudžeto svarstymo metu politikams teks įvertinti, kaip suderinti didėjančius finansavimo poreikius ir valstybės finansų tvarumą.
Galutinis sprendimas – dar priešakyje
Nors J. Olekas biudžeto projektą vertina palankiai, dokumentui dar laukia ilgas svarstymo procesas.
Spalio 20 dieną projektą numatoma pristatyti Seime.
Vėliau jį nagrinės parlamentiniai komitetai ir komisijos.
Bus vertinami ministerijų poreikiai, numatytos išlaidos ir galimi papildomi finansavimo šaltiniai.
Po pirmojo svarstymo projektas grįš Vyriausybei, kuri galės jį koreguoti.
Tik vėliau Seimas balsuos dėl galutinio biudžeto patvirtinimo.
Todėl kai kurie šiuo metu numatyti skaičiai dar gali pasikeisti.
Ką tai reikš Lietuvos gyventojams?
2027 metų biudžeto projektas rodo, kad valstybė ketina toliau daug investuoti į saugumą ir kartu stiprinti socialines priemones.
Mokytojams, statutiniams pareigūnams ir kultūros darbuotojams numatomas atlyginimų augimas.
Šeimoms žadamas didesnis dėmesys, nors konkrečių priemonių poveikį dar reikės įvertinti.
O gynybai skiriama suma išliktų viena svarbiausių valstybės finansinių krypčių.
Tačiau didesnės išlaidos reiškia ir didesnę atsakomybę už tai, kaip bus valdomas deficitas bei skolinimasis.
J. Olekas ir G. Nausėda sutaria dėl pagrindinių prioritetų, bet galutinis žodis priklausys Seimui. Būtent ten paaiškės, kiek iš Vyriausybės pažadų virs patvirtintais 2027 metų finansiniais sprendimais.
