Kamilė Lukauskytė
Už devynmetės mergaitės pagrobimą Kaune ir sunkius seksualinio pobūdžio nusikaltimus 20 metų kalėti nuteistas Gediminas Filipavičius mėgino pasiekti, kad jo byla būtų peržiūrėta. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė jam nepalankų sprendimą – skundo nepriėmė. Dar daugiau, ši nutartis yra neskundžiama.
Pirmadienį, spalio 19 dieną, paaiškėjo, kad G. Filipavičiaus bandymas pakeisti jam paskirtą bausmę kol kas baigėsi nesėkme.
Šis sprendimas vėl priminė vieną labiausiai Lietuvą sukrėtusių pastarųjų metų kriminalinių istorijų, kai Kaune dingusios mergaitės dvi paras ieškojo šimtai žmonių.
Kreipėsi į Aukščiausiąjį Teismą
G. Filipavičius, kuriam paskirta 20 metų laisvės atėmimo bausmė, nesutiko su teismų sprendimais.
Nuteistasis kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, prašydamas peržiūrėti jam paskirtą bausmę ir atnaujinti bylą.
Jo prašymas teisme buvo gautas penktadienį, spalio 16 dieną.
Tačiau jau pirmadienį teisėjai nusprendė, kad pateiktas skundas neatitinka nustatytų reikalavimų.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atstovė Tautvilė Merkevičiūtė paaiškino, kad dokumente nebuvo aiškiai suformuluotas teisinis pagrindas kreiptis į šį teismą.
Be to, skundas neatitiko jam keliamų formos ir turinio reikalavimų.
Todėl teismas atsisakė jį priimti nagrinėti.
Tai reiškia, kad šį kartą teismas iš esmės nesvarstė, ar G. Filipavičiui paskirta bausmė turėtų būti keičiama.
Sprendimas priimtas dėl paties skundo trūkumų.
Nutarties apskųsti nebegalės
Dar viena svarbi aplinkybė – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimta nutartis yra neskundžiama.
Tai reiškia, kad G. Filipavičius negali apskųsti būtent šio sprendimo aukštesnės instancijos teismui.
Vis dėlto svarbu suprasti, kad skundo nepriėmimas nėra naujas nuosprendis.
Teismas iš naujo nevertino visų byloje surinktų įrodymų ir nesprendė, ar nuteistasis padarė nusikaltimus.
Anksčiau priimti teismų sprendimai lieka galioti.
G. Filipavičiui ir toliau galioja galutinė 20 metų laisvės atėmimo bausmė.
Už ką jam skirta 20 metų kalėjimo?
G. Filipavičiaus pavardė visoje Lietuvoje plačiai nuskambėjo 2024 metų sausį, kai Kaune buvo pagrobta devynmetė mergaitė.
Tačiau vėliau paaiškėjo, kad jo atžvilgiu nagrinėjamos ir kitos sunkios baudžiamosios bylos.
2025 metų spalį Kauno apygardos teismas už mergaitės pagrobimą ir kitus nusikaltimus jam skyrė 20 metų laisvės atėmimo bausmę.
Tai griežčiausia Lietuvos baudžiamuosiuose įstatymuose numatyta terminuota laisvės atėmimo bausmė.
Vėliau, 2026 metų balandžio 24 dieną, Kauno apylinkės teismas paskelbė dar vieną nuosprendį.
Šį kartą G. Filipavičius buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimų prieš dvi moteris.
Tarp jų – išžaginimas, seksualinis prievartavimas, privertimas lytiškai santykiauti ir neteisėtas laisvės atėmimas.
Už šiuos bei kitus nusikaltimus jam buvo paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė.
Tačiau subendrinus ją su ankstesne bausme galutinis terminas liko toks pats – 20 metų.
Kodėl bausmės nesusideda?
G. Filipavičiui paskirtos bausmės
20 metų
Už mergaitės pagrobimą ir kitus nusikaltimus
12 metų
Už nusikaltimus prieš dvi moteris
20 metų
Galutinė subendrinta bausmė
Iš pirmo žvilgsnio gali kilti klausimas, kodėl už skirtingus nusikaltimus paskirtos 20 ir 12 metų bausmės nevirto 32 metais kalėjimo.
Priežastis susijusi su Lietuvos baudžiamąja teise.
Pagal galiojančias taisykles 20 metų yra maksimali terminuoto laisvės atėmimo bausmė.
Kadangi G. Filipavičiui ši maksimali bausmė jau buvo paskirta mergaitės pagrobimo byloje, vėliau paskelbtas nuosprendis bendros kalėjimo trukmės nepailgino.
Tai nereiškia, kad kiti nusikaltimai liko nenubausti.
Už juos priimtas atskiras apkaltinamasis nuosprendis, tačiau galutinė bausmė buvo subendrinta laikantis įstatymų.
Dvi moterys patyrė sunkius nusikaltimus
Antrojoje byloje buvo nagrinėjami 2023 metais įvykdyti nusikaltimai prieš dvi moteris.
Viena nukentėjusioji yra Lietuvos pilietė, kita – iš Ukrainos atvykusi moteris.
Teismas nustatė, kad moterys buvo neteisėtai laikomos garažuose.
G. Filipavičius buvo pripažintas kaltu dėl seksualinio pobūdžio nusikaltimų ir kitų neteisėtų veiksmų prieš jas.
Be to, jis nuteistas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo ir neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.
Šioje byloje nukentėjusiosios siekė neturtinės žalos atlyginimo.
Viena moteris buvo pareiškusi 15 tūkst. eurų, kita – 25 tūkst. eurų civilinius ieškinius.
Teismas priteisė mažesnes sumas.
Vienai nukentėjusiajai skirta 7 tūkst. eurų, kitai – 15 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo.
Bendra šioms dviem moterims priteista suma siekia 22 tūkst. eurų.
Mergaitės šeimai – 100 tūkst. eurų
Atskirai buvo sprendžiamas ir žalos atlyginimo klausimas mažametės pagrobimo byloje.
Teismas nutarė, kad G. Filipavičius turi atlyginti neturtinę žalą ne tik pagrobtai mergaitei, bet ir jos tėvams.
Pačiai mergaitei priteista 70 tūkst. eurų.
Jos motinai ir tėvui – po 15 tūkst. eurų.
Taigi vien šioje byloje šeimai priteista 100 tūkst. eurų.
Sudėjus abiejose baudžiamosiose bylose priteistas sumas, bendra G. Filipavičiaus prievolė atlyginti neturtinę žalą siekia 122 tūkst. eurų.
Tai teismo priteista suma, tačiau ji savaime nereiškia, kad visi pinigai jau sumokėti nukentėjusiesiems.
Lietuvą sukrėtęs mergaitės dingimas
2024 metų sausio 7 dieną Kaune dingo devynerių metų mergaitė.
Vaikas buvo išėjęs į parduotuvę, tačiau namo nebegrįžo.
Paaiškėjo, kad mergaitė buvo pagrobta iš viešojo transporto stotelės.
Žinia apie dingusį vaiką žaibiškai pasklido po visą Lietuvą.
Paieškose dalyvavo policijos pareigūnai, savanoriai ir daugybė neabejingų žmonių.
Kauniečiai tikrino gatves, kiemus ir kitas vietas, kuriose galėjo būti dingęs vaikas.
Socialiniuose tinkluose buvo dalijamasi informacija, o visuomenė atidžiai sekė kiekvieną naują pranešimą.
Mergaitės paieškos truko maždaug dvi paras.
Per tą laiką pareigūnai rinko informaciją, apklausė liudytojus ir analizavo vaizdo stebėjimo kamerų įrašus.
Būtent surinkti duomenys padėjo nustatyti galimą vaiko buvimo vietą.
Mergaitę surado garaže
2024 metų sausio 9 dieną pareigūnams pavyko surasti pagrobtą mergaitę.
Ji buvo laikoma garaže, esančiame Kauno Technikos gatvėje.
Toje pačioje vietoje rastas ir G. Filipavičius.
Vaikas buvo išlaisvintas, o įtariamasis sulaikytas.
Po sėkmingos operacijos visuomenė su palengvėjimu sutiko žinią, kad mergaitė rasta gyva.
Tačiau tyrimo metu paaiškėjusios aplinkybės sukėlė dar daugiau klausimų.
Tuometis Kauno policijos vadovas Mindaugas Baršys buvo užsiminęs, kad garažas, kuriame laikytas vaikas, buvo iš dalies pritaikytas tokiam tikslui.
Vėliau teisme buvo išnagrinėti G. Filipavičiaus veiksmai ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis.
Dėl nukentėjusiosios nepilnametystės dalis bylos aplinkybių neviešinama, siekiant apsaugoti vaiko privatumą.
Anksčiau nuosprendžių neskundė
Įdomu tai, kad G. Filipavičius anksčiau nepasinaudojo įprasta galimybe apskųsti jam paskelbtus nuosprendžius.
Jis neskundė nei sprendimo mergaitės pagrobimo byloje, nei vėlesnio nuosprendžio dėl nusikaltimų prieš dvi moteris.
Tik spalio viduryje nuteistasis kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą.
Prašyme jis išreiškė nesutikimą su paskirta bausme ir siekė bylos atnaujinimo.
Tačiau jo kreipimasis neatitiko būtinų teisinių reikalavimų.
Teismas konstatavo, kad nebuvo aiškiai nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu prašoma peržiūrėti bylą.
Todėl prašymas nebuvo priimtas.
Svarbu tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nėra institucija, kuri automatiškai iš naujo nagrinėja kiekvieną nuteistojo skundą.
Tokiems kreipimams taikomi konkretūs procesiniai reikalavimai.
Ką reiškia naujausias sprendimas?
Spalio 19 dieną priimta nutartis reiškia, kad G. Filipavičiaus bandymas šiuo kreipimusi pasiekti bylos peržiūrą nepavyko.
Jo skundas nebuvo priimtas nagrinėti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Tačiau nereikėtų painioti šio sprendimo su nauju kaltės ar nekaltumo vertinimu.
Teismas nenagrinėjo bylos iš naujo ir nepakeitė ankstesnių nuosprendžių.
G. Filipavičiui lieka galioti 20 metų laisvės atėmimo bausmė, o abiejose bylose nukentėjusiesiems priteista iš viso 122 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti.
Naujausias teismo sprendimas nepakeitė ir svarbiausio šios istorijos fakto: 2024 metų sausį Lietuvą sukrėtusio mergaitės pagrobimo byla baigėsi griežčiausia terminuota laisvės atėmimo bausme, kokią numato Lietuvos įstatymai.
