Kamilė Lukauskytė
Lietuvos politinėje arenoje vėl įsiplieskė diskusijos dėl partnerystės įteisinimo. Prezidentūra paragino Seimą imtis ilgą laiką atidėliojamo sprendimo, o naujausias ginčas tarp teismų ir Teisingumo ministerijos atskleidė teisinę aklavietę. Kol politikai nesutaria, dalis porų savo teises priverstos ginti teismuose.
Prezidentūros kantrybė senka?
Spalio 20 dieną prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Vaidas Augustinavičius viešai paragino parlamentarus sugrįžti prie partnerystės įstatymo svarstymo.
Kalbėdamas „Žinių radijui“, jis pabrėžė, kad Lietuvai reikalingas teisinis reguliavimas, kuris neprieštarautų Konstitucijai ir atspindėtų visuomenėje pasiektą sutarimą.
Prezidento patarėjo teigimu, dabartinė situacija, kai žmonės dėl savo teisių turi nuolat kreiptis į teismus, nėra tinkamas ilgalaikis sprendimas.
Siūlomas įstatymas apimtų tiek skirtingų, tiek tos pačios lyties poras.
Teismas nusprendė, bet ministerija nesutinka
Naują diskusijų bangą sukėlė dviejų Vilniuje gyvenančių moterų byla.
Teismai įpareigojo valstybę įregistruoti jų partnerystę, tačiau Teisingumo ministerija pareiškė negalinti įvykdyti šio sprendimo, nes Lietuvoje nėra įstatymu nustatytos registravimo tvarkos.
Ministerijos argumentas – nepakanka vien individualaus teismo sprendimo, jeigu nėra aiškiai apibrėžta, kuri institucija ir kokiame registre turėtų įforminti partnerystę.
Taip susiklostė neįprasta padėtis: teismai pripažįsta konkrečių porų santykius, tačiau praktinis jų registravimas stringa.
V. Augustinavičius atsisakė išsamiau vertinti konkretų teisinį ginčą, tačiau pabrėžė, kad problemą galėtų išspręsti Seimo priimtas įstatymas.
Konstitucinis Teismas jau buvo įspėjęs
Partnerystės klausimas Lietuvoje nėra naujas. Dar 2025 metų balandį Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Seimas daugiau nei du dešimtmečius neįvykdė savo pareigos nustatyti išsamų partnerystės reguliavimą.
Teismas taip pat išaiškino, kad partnerystės institutas negali būti skirtas tik skirtingų lyčių asmenims.
Šis sprendimas atvėrė galimybę tos pačios lyties poroms siekti partnerystės pripažinimo teismuose.
Tačiau bendros registravimo tvarkos nebuvimas ir toliau kelia praktinių sunkumų.
Seime projektas laukia savo eilės
Praėjusių metų rudenį grupė socialdemokratų, liberalų ir konservatorių užregistravo Civilinio kodekso pakeitimus, kuriais būtų įteisinta lyčiai neutrali partnerystė.
Vis dėlto projektas iki šiol neįtraukiamas į Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkę.
Ankstesnės kadencijos metu taip pat buvo svarstomos alternatyvos, įskaitant Civilinės sąjungos įstatymą ir vadinamojo artimojo ryšio reguliavimą. Nė vienas iš šių projektų nebuvo galutinai priimtas.
Diskusijose susiduria skirtingi požiūriai į šeimos teisinį reguliavimą, partnerystės statusą ir jos santykį su santuoka.
Kas laukia toliau?
Prezidentūros išsakytas raginimas savaime nereiškia, kad partnerystės įstatymas bus netrukus priimtas.
Tam būtina politinė dauguma, galinti susitarti dėl konkretaus teisinio modelio.
Kol tokio sprendimo nėra, poros ir toliau susiduria su teisiniu neapibrėžtumu, o teismų ir valstybės institucijų pozicijų skirtumai išlieka.
Svarbiausias klausimas dabar – ar Seimas pagaliau sugebės susitarti dėl partnerystės reguliavimo, ar šis klausimas ir toliau liks neišspręstas.
