Kamilė Lukauskytė
Po Pasvalio rajone nukritusio sprogmenis gabenusio drono Lietuvoje kilo rimtų klausimų dėl šalies oro gynybos pasirengimo. Už gynybą ir kosmosą atsakingas Europos Komisijos narys Andrius Kubilius viešai suabejojo, ar Lietuva pajėgtų atremti ne vieną, o keliolika vienu metu įskrendančių bepiločių orlaivių. Jo vertinimu, kol kas trūksta įrodymų, kad tokia grėsmė būtų sėkmingai suvaldyta.
Kubilius išsakė rimtas abejones
Spalio 20 dieną LRT radijui kalbėjęs A. Kubilius pabrėžė, kad Lietuvos gyventojai turi turėti pagrindą pasitikėti šalies oro gynybos sistema.
Pasak eurokomisaro, vien deklaracijų apie pasirengimą nepakanka. Būtina praktiškai parodyti, kad kariuomenė sugebėtų aptikti, atpažinti ir neutralizuoti ne tik pavienius dronus, bet ir didesnes jų grupes.
A. Kubilius pripažino iki šiol nematęs pakankamai įrodymų, patvirtinančių tokį pasirengimą. Vis dėlto jo išsakytos abejonės nėra oficialus kariuomenės pajėgumų įvertinimas.
Pasvalio rajone nukrito pavojingas objektas
Diskusijas apie Lietuvos saugumą sustiprino spalio 18-osios rytą įvykęs incidentas.
Dar prieš 6 valandą ryto Lietuvos radarai užfiksavo iš Lenkijos pusės artėjantį neatpažintą objektą. Reaguojant į galimą oro erdvės pažeidimą, Šiauliuose buvo aktyvuoti NATO oro policijos misiją vykdantys naikintuvai.
Tačiau dėl sudėtingų meteorologinių sąlygų objekto vizualiai atpažinti nepavyko.
Po 7 valandos Panevėžio ir Šiaulių apskrityse buvo paskelbtas aukščiausio lygio oro pavojus. Maždaug po valandos perspėjimas atšauktas.
Vėliau Pasvalio rajone, Juodžionių kaime, aptiktos sudužusio bepiločio orlaivio nuolaužos.
PASVALIO RAJONO SAVIVALDYBĖ
+1
Paaiškėjo, ką gabeno dronas
Po Nacionalinio saugumo komisijos posėdžio ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius pateikė papildomos informacijos.
Premjero teigimu, nustatyta, kad į Lietuvos oro erdvę iš Lenkijos patekęs bepilotis buvo ukrainietiškos kilmės ir gabeno sprogmenis.
Incidento metu drono nuolaužos apgadino keliu važiavusį automobilį. Laimei, transporto priemonėje buvę žmonės nenukentėjo.
Šios aplinkybės dar kartą parodė, kad net ir pavienis nevaldomas bepilotis orlaivis gali kelti pavojų civiliams gyventojams.
Kodėl perspėjimus gavo ne visi?
Po incidento klausimų kilo ir dėl gyventojų perspėjimo sistemos veikimo.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas atkreipė dėmesį, kad pranešimai apie pavojų buvo išsiųsti tik daliai Lietuvos gyventojų, nors objektas, preliminariais duomenimis, skrido per kitą šalies teritorijos dalį.
Ministras tokią situaciją pavadino nepriimtina ir nurodė išsiaiškinti perspėjimų siuntimo aplinkybes.
Tai kelia platesnį klausimą, ar ekstremalios situacijos metu gyventojai būtų informuoti pakankamai greitai.
Ar Lietuva pasirengusi didesnei grėsmei?
A. Kubilius dar rugsėjo pabaigoje buvo atkreipęs dėmesį į oro pavojaus aptikimo sistemos trūkumus.
Jo vertinimu, Lietuvai būtina ruoštis situacijoms, kai šalies oro erdvę vienu metu galėtų pažeisti keliolika bepiločių orlaivių.
Tokiu atveju svarbu ne tik turėti oro gynybos priemonių, bet ir užtikrinti veiksmingą radarų, kariuomenės bei gyventojų perspėjimo sistemų bendradarbiavimą.
Pasvalio rajono incidentas tapo rimtu priminimu apie šiuolaikines oro grėsmes. Nors šį kartą žmonių aukų išvengta, klausimas, ar Lietuva pajėgtų susidoroti su gerokai didesniu dronų skaičiumi, lieka aktualus.
