Kamilė Lukauskytė
Pasaulio mokslininkai skambina pavojaus varpais – klimato pokyčiai vyksta sparčiau, nei daugelis norėtų pripažinti. Naujausi perspėjimai rodo, kad žmonija artėja prie ribų, kurias peržengus kai kurie gamtos procesai gali tapti itin sunkiai sustabdomi. Specialistai įspėja, kad pasekmės gali paliesti ne tik tolimus pasaulio regionus, bet ir Lietuvą.
Pasauliui siunčiamas rimtas perspėjimas
Klimato mokslininkai jau ne vienus metus įspėja apie didėjančią vidutinę Žemės temperatūrą, tačiau pastarųjų metų duomenys kelia vis daugiau nerimo.
Pasaulinė temperatūra pasiekia rekordines aukštumas, o ekstremalūs orų reiškiniai tampa viena ryškiausių klimato kaitos pasekmių.
Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad net ir palyginti nedidelis vidutinės temperatūros padidėjimas gali turėti didelę įtaką gamtos sistemoms.
Didėjanti šiluma skatina ledynų tirpimą, jūros lygio kilimą, karščio bangas ir kritulių režimo pokyčius.
Riba, apie kurią kalbama vis garsiau
Viena svarbiausių klimato politikos gairių yra siekis apriboti pasaulinį atšilimą iki 1,5 laipsnio Celsijaus, palyginti su ikipramoniniu laikotarpiu.
Tačiau ši riba tampa vis sunkiau pasiekiama.
Mokslininkai pabrėžia, kad kiekviena papildoma dešimtoji laipsnio dalis didina įvairių neigiamų pasekmių riziką.
Kai kurios gamtos sistemos gali pasiekti vadinamuosius lūžio taškus – ribas, po kurių prasideda ilgalaikiai ir sunkiai grįžtami pokyčiai.
Tai nereiškia, kad visa klimato sistema vienu metu taps nevaldoma, tačiau tam tikri procesai gali tęstis net ir sumažinus šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.
Kas gali nutikti ateinančiais dešimtmečiais?
Jeigu pasauliui nepavyks pakankamai greitai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo, vidutinė temperatūra toliau didės.
Tai reikštų dažnesnes ir intensyvesnes karščio bangas, didesnę sausrų riziką kai kuriuose regionuose ir gausesnių liūčių tikimybę kituose.
Ypač pažeidžiamos yra pakrančių teritorijos, kuriose jūros lygio kilimas gali didinti potvynių pavojų.
Pokyčiai gali paveikti ir maisto gamybą, vandens išteklius bei žmonių sveikatą.
Vis dėlto ateities prognozės priklauso nuo to, kiek šiltnamio efektą sukeliančių dujų žmonija išmes per artimiausius dešimtmečius.
Skaičiai, kurie kelia nerimą
Spalio 21 dieną Jungtinių Tautų aplinkos programa paskelbė 2026 metų emisijų atotrūkio ataskaitą, pavadintą „Grįžimo taškas“.
Joje pateiktas perspėjimas: pasaulis praktiškai nebeturi galimybės visiškai išvengti 1,5 °C atšilimo ribos peržengimo.
Tačiau mokslininkai pabrėžia, kad dar įmanoma apriboti temperatūros kilimą ir vėliau ją sumažinti.
Pagal vieną iš nagrinėjamų scenarijų didžiausias atšilimas iki amžiaus vidurio galėtų siekti 1,7–1,8 °C, o iki 2100 metų temperatūra galėtų būti sugrąžinta prie 1,5 °C ribos.
Tam reikėtų itin sparčiai mažinti pasaulinę taršą ir šalinti dalį anglies dioksido iš atmosferos.
Ataskaitoje nurodoma, kad, palyginti su 2025 metais, pasaulinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos turėtų sumažėti 18 procentų iki 2030 metų, 45 procentais iki 2035-ųjų ir 69 procentais iki 2040-ųjų.
Jeigu būtų tęsiama dabartinė klimato politika be papildomų priemonių, prognozuojamas maždaug 2,6–2,8 °C pasaulinis atšilimas iki šimtmečio pabaigos.
O kas laukia Lietuvos?
Lietuva taip pat turės prisitaikyti prie besikeičiančio klimato.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, suplanuotos šalies klimato politikos priemonės galėtų padėti iki 2030 metų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas maždaug 23–25 procentais, palyginti su 2025 metų lygiu.
Tačiau didesniems mažinimo tikslams pasiekti reikėtų papildomų pokyčių.
Didžiausi iššūkiai išlieka transporto ir žemės ūkio sektoriuose, kuriuose tarša mažėja ne taip sparčiai, kaip norėtųsi.
Kartu Lietuvoje gali keistis kritulių pasiskirstymas, daugėti karščio bangų ir stiprių liūčių.
Ar dar galima pakeisti ateitį?
Nors naujausios prognozės kelia nerimą, mokslininkai nevadina situacijos visiškai beviltiška.
Pasaulyje jau sparčiai plečiama atsinaujinanti energetika, kuriamos mažiau taršios technologijos ir ieškoma būdų sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro.
Tačiau vien dabartinių pažadų nepakanka.
Ataskaitoje pabrėžiama, kad būtini gerokai spartesni veiksmai, ypač per artimiausią dešimtmetį.
Svarbiausia naujausio perspėjimo žinia – laiko liko vis mažiau, tačiau žmonija dar gali paveikti tai, kokio masto klimato pokyčius patirs ateities kartos.
