Kamilė LukauskytėLietuvoje užfiksuotas paukščiams pavojingos Niukaslo ligos protrūkis. Joniškyje ištyrus 16 kritusių balandžių, jiems nustatyta ši liga. Nors žmonėms šis susirgimas pavojaus nekelia, specialistai ragina paukščių augintojus – ypač didžiuosius paukštynus – imtis griežtų saugumo priemonių. Pagrindinis būdas kovoti su šio viruso plitimu yra naminių paukščių vakcinacija ir biosaugos taisyklių laikymasis.
Joniškiečiai pasakojo pastebėję kritusių balandžių įvairiose miesto vietose, o ant centro parduotuvės stogo jų nugaišusių buvo ypač daug.
„Prie fontanų esu radusi. Daugiausia čia, prie fontano, jų būna.“
„Prieš savaitę aikštėje matytas negyvas balandis, dar kažkur.“
„Prie viešbučio mačiau negyvą balandį prieš kelias dienas.“
„Gavome pranešimą, kad ant parduotuvės stogo yra nugaišusių balandžių. Inspektoriai nuvyko į įvykio vietą, radome 16 nugaišusių paukščių, atrinkome mėginius ir pristatėme tyrimams į Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą“, – pasakojo VMVT atstovas Žydrūnas Vaišvila.
Tyrimai parodė, kad balandžiai krito nuo Niukaslo ligos. Šios ligos mirtingumas tarp paukščių siekia beveik 100 proc., tačiau, pasak specialisto, ji nėra pavojinga žmonėms.
„Šis virusas nepavojingas žmonėms – ne taip kaip paukščių gripo virusas. Niukaslo ligos virusas pavojingas tik paukščiams“, – tikino Ž. Vaišvila.
Virusui patekus į paukštyną, nuostoliai būtų nepakeliami
Liga yra labai užkrečiama. Virusui patekus į paukščių pulką, beveik visi paukščiai užsikrečia per 2–6 dienas. Ginkūnų paukštyno vadovas teigia, kad nuolat stebi situaciją ir imasi visų būtiniausių biosaugos priemonių.
„Pirmutinė priemonė – vakcina. Yra sudarytas vakcinavimo planas, kurį patvirtino Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Ši vakcina apima ne vien Niukaslo ligą, bet ir visą ligų grupę“, – sakė Ginkūnų paukštyno vadovas Mindaugas Kavaliauskas.
Šių metų pradžioje Niukaslo ligos atvejis buvo patvirtintas Vilniaus rajone, o liepą – Kėdainių rajone. Tuose ūkiuose laikoma nedaug paukščių. Ginkūnų paukštyno vadovas pabrėžia, kad jeigu ligos virusas patektų į jų laikomų paukščių pulką, nuostoliai būtų milžiniški. Tiesa, įmonė yra apsidraudusi, todėl dalį praradimų padengtų draudimas.
„Turbūt, kaip ir visur, nuostoliai būtų nepakeliami: žmogiškieji praradimai, klientų praradimas, pasitraukimas iš rinkos ir kiti net neapskaičiuojami padariniai“, – teigė jis.
Šią ligą perneša įvairūs laukiniai paukščiai, tačiau, pasak Tado Ivanausko zoologijos muziejaus ornitologo, ypač dažnai ligas platina būtent karveliai.
„Balandžiai, miestuose gyvenantys naminiai karveliai, yra paukščių rūšis, kurios gretose ligos plinta labai sparčiai“, – pasakojo ornitologas Saulius Rumbutis.
Skaičiuojama, kad Lietuvoje peri iki pusės milijono šių paukščių porų. Skirtingai nuo kitų sparnuočių, karveliai kiaušinius deda visus metus. Ornitologas primena, kad jų lesinti nereikėtų.
„Jų, kaip ir kitų laukinių paukščių, papildomai maitinti nereikėtų. Maisto jie turėtų susirasti patys. Papildomai juos maitindami tik geriname gyvenimo sąlygas ir taip didiname populiaciją“, – kalbėjo S. Rumbutis.
Sergantys paukščiai viduriuoja, kosti, kvėpuoja išsižioję. Jiems sutrinka koordinacija, dreba galva, susisuka kaklas, prasideda traukuliai, patinsta audiniai aplink akis bei kaklo srityje, paralyžiuojamos kojos ir sparnai.
