Citata.lt – naujienos, kurias verta žinoti

Seime užvirė tikra audra: ministrui mesti šokiruojantys kaltinimai

Pasidalinkite

Lietuvos politinėje arenoje įsiplieskė aštrus konfliktas. Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys, atvykęs susitikti su opoziciniais konservatoriais, sulaukė tokių kaltinimų, kad netrukus nebeslėpė pasipiktinimo.

Politikai vieni kitiems negailėjo griežtų žodžių, o diskusija apie Lietuvos užsienio politiką virto atviru susirėmimu.

Konservatoriai apkaltino ministrą nuolaidžiaujant Kinijai ir net sulaužius Lietuvai duotas priesaikas. Pats K. Budrys tokius pareiškimus griežtai atmetė.

Susitikimas virto karštu ginču

Lapkričio 19 dieną užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys apsilankė Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijoje.

Susitikimo tikslas buvo aptarti Lietuvos pastangas atkurti normalius diplomatinius santykius su Kinija.

Tačiau pokalbis greitai pasisuko netikėta linkme.

Konservatoriams kilo klausimų dėl galimo Taivaniečių atstovybės Vilniuje pavadinimo keitimo ir ministerijos veiksmų derantis su Kinijos bei Taivano atstovais.

Opozicijos politikai įtarė, kad Lietuva gali būti pasirengusi padaryti nuolaidų Pekinui, negaudama aiškių garantijų, jog diplomatiniai santykiai iš tiesų pagerės.

Nuskambėjo itin sunkūs kaltinimai

Vieną griežčiausių pareiškimų išsakė konservatorius Žygimantas Pavilionis.

Jis apkaltino ministrą, kad šis, siekdamas atkurti ryšius su Kinija, esą atsitraukia nuo anksčiau deklaruotų Lietuvos užsienio politikos principų.

Politikas pareiškė, jog K. Budrys, jo vertinimu, sulaužė visas valstybei duotas priesaikas.

Dar daugiau – jis apkaltino ministrą vedant Lietuvą į komunistinės Kinijos sąjungininkų gretas.

Tai buvo politinis kaltinimas, o ne nustatytas priesaikos sulaužymo ar valstybės išdavimo faktas.

Tačiau ministro reakcija parodė, kad tokie žodžiai jį smarkiai papiktino.

Budrys nebeslėpė pasipiktinimo

K. Budrys griežtai atkirto Ž. Pavilioniui.

Ministras pareiškė, kad jam mesti kaltinimai yra vieni grubiausių ir labiausiai įžeidžiančių, kokius gali išgirsti valstybės pareigūnas.

Jis taip pat sukritikavo tokį diskusijos toną, pavadindamas parlamentaro pasisakymą negarbingų kaltinimų tirada.

Pasak K. Budrio, Lietuva nesiekia tapti Kinijos sąjungininke.

Ministro teigimu, diplomatinių santykių palaikymas su kita valstybe savaime nereiškia draugystės ar pritarimo jos politikai.

Jis priminė, kad diplomatinius ryšius su Kinija palaiko ir kitos NATO narės.

Ministro pozicija aiški: galimybė kalbėtis su Pekinu nereiškia, kad Lietuva turi atsisakyti savo saugumo interesų ar vertybių.

Konflikto centre – viena atstovybė

Norint suprasti šį ginčą, reikia prisiminti 2021 metus.

Tuomet Vilniuje buvo atidaryta Taivaniečių atstovybė.

Jos pavadinimas sukėlė itin neigiamą Kinijos reakciją, nes Pekinas Taivaną laiko savo teritorijos dalimi ir priešinasi veiksmams, kurie, jo vertinimu, suteikia salai didesnį tarptautinį savarankiškumą.

Kitose Europos valstybėse panašios institucijos paprastai vadinamos Taipėjaus atstovybėmis.

Lietuvoje pasirinktas Taivaniečių atstovybės pavadinimas tapo diplomatinių nesutarimų priežastimi.

Kinija sumažino diplomatinių santykių su Lietuva lygį, o Lietuvos verslas susidūrė su prekybos apribojimais.

Dabar socialdemokratų vadovaujama Vyriausybė siekia šiuos santykius normalizuoti.

Tačiau konservatoriai perspėja, kad tai neturėtų būti daroma Lietuvos politinių principų sąskaita.

Ar atstovybės pavadinimas tikrai bus pakeistas?

Šis klausimas tapo vienu svarbiausių susitikime.

Anksčiau žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad Užsienio reikalų ministerija rugsėjį kreipėsi į Taivaniečių atstovybę dėl galimo pavadinimo pakeitimo.

Mainais esą buvo svarstomi ekonominio bendradarbiavimo pasiūlymai ir specialaus pasiuntinio Taivanui pareigybė.

Tačiau K. Budrys pabrėžė, kad galutinis sprendimas nėra priimtas.

Pasak ministro, vyksta pokalbiai su skirtingomis pusėmis, o Lietuva vertina galimą tokių sprendimų naudą ir žalą.

Tai reiškia, kad Taivaniečių atstovybės pavadinimas kol kas nėra pakeistas.

Konservatoriai baiminasi vieno scenarijaus

Konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas iškėlė klausimą, ar ministras turi kokių nors garantijų iš Kinijos.

Jo nuomone, Lietuva rizikuoja padaryti reikšmingą diplomatinę nuolaidą, tačiau už tai nieko konkretaus negauti.

Politikas taip pat atkreipė dėmesį į Kinijos valstybinės žiniasklaidos reakcijas, kuriose Lietuvos siekis normalizuoti santykius vaizduojamas kaip Pekino diplomatinė pergalė.

Konservatoriai nuogąstauja, kad galimas atstovybės pervadinimas galėtų būti suprastas kaip Lietuvos atsitraukimas nuo ankstesnės pozicijos.

Tuo metu ministras tvirtina, kad Lietuva turi siekti veikiančių diplomatinių kanalų, nes jie svarbūs net ir palaikant sudėtingus santykius.

Budrys priminė ir ankstesnės valdžios klaidas

Susitikimo metu K. Budrys atkreipė dėmesį, kad dabartiniai kritikai patys vadovavo Lietuvos užsienio politikai, kai kilo konfliktas su Kinija.

Tuomet Užsienio reikalų ministerijai vadovavo Gabrielius Landsbergis.

Ž. Pavilionis pripažino, kad anuomet Seimo Užsienio reikalų komitetas nebuvo iš anksto tinkamai informuotas apie Taivaniečių atstovybės pavadinimo klausimą.

Tačiau konservatorius tvirtino, kad dabar K. Budrys kartoja panašią klaidą, nes svarbios diplomatinės derybos taip pat vyksta neviešai.

Ministras savo ruožtu pabrėžė, kad santykių su Kinija atkūrimas nėra vien jo asmeninis sumanymas.

Tokį tikslą yra iškėlusi dabartinė Vyriausybė.

Sprendimą gali tekti priimti aukščiausiu lygiu

K. Budrys pripažino, kad santykių su Kinija atkūrimo klausimas turėtų būti svarstomas platesniame valstybės vadovų rate.

Ministras nurodė, kad sprendimą galėtų priimti Valstybės gynimo taryba.

Šioje institucijoje svarbiausi valstybės vadovai aptaria nacionalinio saugumo ir gynybos klausimus.

Tačiau kol kas konkretus tarybos posėdis šiam klausimui nėra suplanuotas.

Ministras taip pat neįvardijo datos, kada galėtų būti priimtas galutinis sprendimas.

Paaiškėjo ir nemaloni ekonominė pusė

Ginčas dėl santykių su Kinija turi ir ekonominį aspektą.

2021 metais kilus diplomatinei krizei, Lietuvos įmonės susidūrė su prekybos su Kinija sunkumais.

Tuometinė valdžia tikėjosi, kad glaudesni ryšiai su Taivanu atvers naujų ekonominių galimybių.

Buvo kalbama apie investicijas, technologijų bendradarbiavimą ir puslaidininkių pramonės plėtrą.

Tačiau dalis šių lūkesčių iki šiol nėra visiškai įgyvendinti.

2025 metų duomenimis, Lietuvos prekių eksportas į Taivaną siekė apie 36 mln. eurų, o importas buvo maždaug penkis kartus didesnis.

Vis dėlto vien prekybos balansas neatskleidžia visos ekonominės partnerystės vertės – svarbios ir investicijos, paslaugos bei technologinis bendradarbiavimas.

Seime kilo dar vienas skandalas

Tą pačią dieną Seime dėmesį patraukė ir kitas konservatorių atstovės poelgis.

Svarstant valstybės biudžetą parlamentarė Jurgita Sejonienė salėje parodė vidurinį pirštą.

Paklausta, kam buvo skirtas šis gestas, politikė tvirtino jo niekam konkrečiai nerodžiusi.

Ji aiškino reagavusi į kolegos Mindaugo Lingės pasisakymą apie komišką personažą poną Byną.

Vis dėlto šis epizodas sukėlė papildomų diskusijų apie politikų elgesį ir bendravimo kultūrą parlamente.

Kas laukia Lietuvos santykių su Kinija?

Lapkričio 19-osios susitikimas parodė, kad Lietuvos politinės jėgos iš esmės nesutaria dėl to, kaip turėtų būti atkuriami santykiai su Kinija.

Konservatoriai baiminasi, kad Lietuva gali nusileisti Pekino spaudimui ir susilpninti savo poziciją Taivano klausimu.

K. Budrys laikosi nuomonės, kad diplomatinio dialogo atkūrimas gali būti naudingas valstybei ir savaime nereiškia vertybinių nuolaidų.

Kol kas galutinių sprendimų dėl atstovybės pavadinimo nėra.

Todėl svarbiausias klausimas lieka atviras: ar Lietuvai pavyks atkurti santykius su Kinija nepakenkiant bendradarbiavimui su Taivanu ir savo užsienio politikos patikimumui?

Atsakymas priklausys nuo tolesnių diplomatinių derybų ir valstybės vadovų sprendimų.

Pasidalinkite
Autorius

Kamilė Lukauskytė

Kamilė Lukauskytė – portalo Citata.lt autorė, rengianti publikacijas apie svarbiausias Lietuvos ir pasaulio aktualijas, visuomenės gyvenimą, žinomus žmones bei skaitytojams įdomias kasdienes temas. Savo darbuose ji siekia informaciją pateikti aiškiai, objektyviai ir suprantamai, remdamasi viešai prieinamais bei patikimais šaltiniais. Kamilė daug dėmesio skiria aktualumui, faktų tikslumui ir tam, kad skaitytojas vienoje vietoje rastų svarbiausią informaciją apie aptariamą temą.