Nors kiekvieno istorija yra savaip įdomi, vis tik išgirdus vilniečio Artiom Kalcenko pasakojimą per kūną gali perbėgti šiurpai. Narkotinės medžiagos ir benamystė Anglijoje – tai seka daugiau nei dešimtmečio įvykių, paženklinusių su priklausomybėmis kovojusio, o dabar kitiems padedančio vilniečio gyvenimą.
Artiom Kalcenko, nuorūkos (nuotr. asm. archyvo, 123rf.com)
Itin atvirame interviu Artiom naujienų portalui tv3.lt papasakojo ne tik apie savo susidūrimus su svaigiosiomis medžiagomis, tačiau taip pat atskleidė tuometines schemas, kurios lėmė itin nesudėtingą paauglių priėjimą prie narkotinių medžiagų.
„Savo istoriją visada pradedu nuo cigaretės“
Svarstydamas apie gyvenimo įvykius, Artiom pokalbį pradėjo nuo cigarečių. Pasak jo, tiek aplinkoje, tiek šeimoje tuo metu daug kas rūkė, tad dešimtmečiui jam tai atrodė normalu.
Pasak Artiom, matant vyresniųjų pavyzdį jam visuomet norėdavosi pačiam išbandyti rūkymą, tačiau jie nuolat pabrėždavo, kad jis tam per jaunas.
„Tai buvo tik laiko klausimas. Būdamas apie 11– 12 metų pavogiau cigaretę iš šeimos nario ir su pusbroliu nuėjome pasislėpę krūmuose parūkyti.
Pirmas kartas buvo labai nemalonus – pykino, svaigo galva, bet pats faktas, kad laikau cigaretę, atrodė „wow“. Atsimenu tą jausmą iki šiol – tarsi būčiau suaugęs, kažką pasiekęs. Tai buvo saviapgaulė“, – apie pirmosios cigaretės sukeltus pojūčius kalbėjo jis.
Nors pirmoji cigaretė nebuvo itin žavinga, tačiau Artiom vėliau vis parūkydavo. Pasiteiravus, iš kur pašnekovas, būdamas tokio jauno amžiaus, gaudavo cigarečių, jis prisipažino, kad pasisavindavo jas iš artimųjų.
Artiom pasakojo, kad artimieji turbūt nepastebėjo vis pradingstančių cigarečių iš pakelio, nes jeigu yla būtų išlindusi iš maišo – jis būtų gavęs barti.
„Šeimoje nebuvo priimtina, kad vaikas rūko, bet tuo pačiu visi aplink rūkė, o man neleido. Tada to nesupratau, bet dabar suprantu, kad pavyzdys labai svarbus. Nenoriu nieko kaltinti, nes manyje buvo tas vidinis noras, tačiau noriu pabrėžti, kaip svarbu yra aplinka“, – sakė jis.
Ilgainiui, augdamas, Artiom cigarečių prasimanydavo kitais būdais – įprastai jam nupirkdavo vyresnieji. Pasak pašnekovo, būdavo net tokių žmonių, kurie gatvėse pardavinėdavo pigias cigaretes, tad įsigyti sunku nebuvo.
Pirmieji gurkšniai alkoholio – dar vaikystėje
Nieko nuostabaus, kad išbandžius cigaretes, Artiom norėjosi išbandyti dar šį tą naujo. Tuo metu tai buvo alkoholis.
„Su juo aš irgi matydavau pavyzdžius – Naujieji metai, gimtadieniai, svečiavimasis – visi vyresnieji išgeria. Aišku, aš vaikas būdavau, nesuprasdavau, bet pradėjau imituoti tą elgesį.
Viskas atrodė labai linksma, muzika, vaišės, visi smagiai bendraudavo, gurkšnodavo. Susidarė įvaizdis, kad čia yra kieta ir kai aš užaugsiu, irgi taip darysiu“, – pasakojo jis.
Kalbėdamas apie save, Artiom išryškino vieną savo būdo savybę – jis nenorėdavo laukti, norėdavo viską gauti čia ir dabar. Tad pirmieji alkoholio pabandymai įvyko svečiuose – tai gurkšnelis vyno, tai gurkšnelis alaus.
„Po to buvo naudojama ta pati schema kaip ir su cigaretėmis, tai reiškia, kad kai cigaretės nebebuvo įdomios, tai mes norėjome paragauti alaus.
Tai tų žmonių, kurie stovi prie kioskų, atsimenu, su draugais irgi paprašėm, nupirko. Iki šiol atsimenu, buvo toks labai stiprus alus, o mes nuėjom į Vingio parką, išgėrėm tą butelį ant visų, buvo keistas jausmas, kad užaugau. Nepasakyčiau, kad man labai patiko, bet mes tęsėm tą veiklą.
Surasdavome būdų gauti pinigų – išleisdavome pietų pinigus, paimdavome iš silpnesnių jų pinigus, po to visi susidėdavome ir pirkdavome alkoholį“, – nurodė Artiom.
Pirmieji narkotinių medžiagų pabandymai
Tęsdamas savo istoriją, Artiom nurodė, kad sekantis žingsnis buvo narkotikai. Pasak jo, kaip ir dažnose istorijose, jo paauglių draugų kompanijoje atsirado vyresnysis, pasiūlęs išmėginti šio to naujo.
„Sako, kad čia nieko tokio, mano vyresnis brolis paima ir jie su draugais juokiasi, smagu. Gerai atsimenu, kai mūsų kompanijoj susidėjome po du litus ir vienas tas draugas nupirko maišelį žolės, nuėjom į Vingio parką ir parūkėm. Kaip visada, yra tas vyriausias kompanijoje, kuris viską moka, viską parodo, kaip daryti“, – dalijosi jis.
Pasak Artiom, narkotikas jam nepatiko – jis pradėjo jaustis prastai, jam visai nebuvo linksma kaip kitiems kompanijoje buvusiems paaugliams.
„Man kaip tik buvo kažkaip blogai nuo jos ir aš net nusprendžiau, kad man labiau alkoholis patinka. Kai išgeri, tada bendrauji, būni labiau pasitikintis savimi. Aišku, kai išgerdavau, tai ir atrodydavo, kaip sakant, jūra iki kelių.
Nepaisant to, atvirai pasakysiu, smalsumo aš visada turėjau. Buvo įdomus visas tas procesas – nusipirkti, laukti, slėpti, nes čia yra nelegalus dalykas. Visa tai tokio azarto duodavo“, – pasakojo dabar septynerius metus blaiviai gyvenantis Artiom.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
