Nors po Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir Baltarusijos susitarimo kontrabandinių balionų antskrydžių Lietuvoje sumažėjo, Kremliui palanki žiniasklaida toliau intensyviai puola Lietuvą, išnaudodama šią krizę šalies institucijoms diskredituoti, skelbia naujausia dezinformacijos centro „Debunk.org“ analizė.

„Jei pernai daugiausia dėmesio sulaukė naratyvai, siekiantys pabrėžti Lietuvos sprendimo uždaryti sieną su Baltarusija neteisėtumą bei jo sukeltą ekonominę žalą lietuviams, tai šiemet, lyginant su kitais, gerokai sustiprėjo naratyvai, akcentuojantys neva Lietuvos atsisakymą vesti dialogą su Baltarusija, menkinantys pačios balionų krizės keliamą grėsmę, o kartu – ir Lietuvos valstybingumą apskritai“, – pranešime cituojamas „Debunk.org“ vyriausiasis analitikas Algirdas Kazlauskas.
Pernai dažniausiai kartoto naratyvo, neigiančio Baltarusijos atsakomybę sukeliant kontrabandinių balionų krizę, dalis šiemet išaugo iki 35,6 proc. viso dezinformacijos srauto.
Centro teigimu, esminis lūžis tiek pačios krizės eigoje, tiek dezinformacijos naratyvų sklaidoje įvyko po JAV ir Baltarusijos derybų susitarimo gruodžio viduryje. Po jo balionai virš Lietuvos nebeskraidė beveik pusantro mėnesio, o vėliau atsinaujinę incidentai jau nebepasiekė tokio masto, koks buvo 2025 metų antroje pusėje.
Visgi priešiška žiniasklaida apie atsinaujinusius skrydžius iš esmės nutylėjo, sutartinai platindama naratyvą, esą tai Lietuva sabotuoja artėjantį JAV ir Baltarusijos susitarimą.
Lietuva vaizduojama kaip silpna, bet ir provokatorė
Analizėje nagrinėjama ir platesnė 2025–2026 m. dronų antskrydžių banga, apėmusi ne tik Lietuvą, bet ir Lenkiją, Estiją, Rumuniją, Norvegiją ir Nyderlandus.
Pasak A. Kazlausko, Kremliaus žiniasklaida atsakomybę už incidentus stengėsi nukreipti Ukrainai ar NATO, o pačių incidentų tikrumas buvo kvestionuojamas, siekiant sukurti įspūdį, jog visi incidentai buvo dirbtinai sukurti Vakarų.
Tyrimo metu taip pat pastebėta, kad vienu metu Lietuva buvo vaizduojama ne tik kaip nereikšminga ir silpna valstybė, bet ir pavojinga provokatorė.
„Šie du prieštaringi vaizdiniai formuojami kartais net tame pačiame tekste. Tai yra sąmoningas siekis sugriauti skaitytojui bet kokį stabilų, bendrą tikrovės suvokimą. Pati ši taktika nėra naujiena – Kremlius ją naudoja jau seniai ir nuolatos, tačiau ji išlieka viena sunkiausiai atpažįstamų eiliniam žmogui, todėl apie ją būtina nuolat priminti“, – pažymėjo „Debunk.org“ analitikas.
Tyrime keliama hipotezė, jog dalis naratyvų galėjo būti paruošti dar iki Lietuvos sprendimo uždaryti sieną.
„Tai tik prielaida, kuriai patvirtinti reikia tolesnio tyrimo. Tačiau pats faktas, kad kritika kartais pasirodo anksčiau nei sprendimas, kurį ji kritikuoja, verčia rimtai žiūrėti į galimybę, jog bent dalis šių pasakojimų gimsta ne spontaniškai, o yra paruošiami iš anksto“, – teigė A. Kazlauskas.
Dezinformacijos centro „Debunk.org“ tyrimas apima laikotarpį nuo 2025 metų sausio 1 dienos iki 2026 m. birželio 30 d. Jo metu išanalizuota per 1,5 tūkst. Kremliui palankios rusakalbės žiniasklaidos straipsnių.




