Kamilė Lukauskytė
Lietuvos darbuotojams verta kalendoriuje pasižymėti 2026 metų lapkričio 1-ąją. Nuo šios dienos įsigalios platus Darbo kodekso pakeitimų paketas, kuris palies atlyginimus, atsiskaitymą atleidžiant iš darbo, nuotolinį darbą, išbandymo terminus ir kasmetines atostogas.
Kai kurie pakeitimai gali būti tiesiogiai juntami ir piniginėje.
Pavyzdžiui, aiškiai įtvirtinama, kad prieš šventę viena valanda sutrumpinta darbo diena nereiškia mažesnio atlyginimo. Keisis ir delspinigių už pavėluotai išmokėtą darbo užmokestį skaičiavimas.
Tačiau naujovės darbuotojams suteiks ne tik papildomų garantijų. Daugiau uždirbantiems specialistams atsiras gerokai platesnės galimybės individualiai tartis su darbdaviu, o jų išbandymo laikotarpis tam tikrais atvejais galės trukti net pusmetį.
Prieš šventes dirbsite valanda trumpiau – alga dėl to nemažės
Vienas praktiškiausių pakeitimų susijęs su prieššventinėmis darbo dienomis.
Darbo kodekse aiškiai įtvirtinama, kad darbuotojui prieš šventę sutrumpinus darbo laiką viena valanda, už šią valandą jo darbo užmokestis išlieka.
Jeigu žmogaus atlygis priklauso nuo darbo normų, už tą valandą jam turės būti mokamas vidutinis darbo užmokestis.
Tai reiškia, kad įstatyme nebelieka erdvės skirtingai interpretuoti, ar sutrumpinta prieššventinė valanda turi paveikti žmogaus pajamas.
Neišmokėjo algos laiku? Delspinigiai didės
Dar viena darbuotojų pinigines galinti paliesti naujovė – didesni delspinigiai.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nurodo, kad jų dydis ir toliau bus apskaičiuojamas pagal nustatytą formulę, susietą su vartotojų kainų indeksu, tačiau gautas dydis bus padauginamas iš penkių.
Taigi darbdaviui vėluoti atsiskaityti su darbuotoju taps finansiškai skausmingiau.
Šiuo pakeitimu siekiama sustiprinti darbuotojo apsaugą tais atvejais, kai jam priklausantis atlygis neišmokamas nustatytu laiku.
Išeinant iš darbo – naujos atsiskaitymo taisyklės
Svarbūs pakeitimai laukia ir nutraukiant darbo santykius.
Pagal naują tvarką darbo užmokestis ir kitos su juo susijusios išmokos iki vieno darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio turės būti sumokėtos ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną.
Tačiau atleidimo metu darbuotojas ir darbdavys galės susitarti, kad ši suma būtų išmokėta per 10 darbo dienų.
Jeigu galutinė darbuotojui priklausanti suma viršys vieną VDU, dėl likusios dalies bus galima susitarti atskirai. Vis dėlto jos išmokėjimo negalima nukelti neribotam laikui – galutinis terminas bus ne vėliau kaip trys mėnesiai nuo darbo santykių pabaigos.
Atleisti darbdavio valia taps sudėtingiau
Nuo lapkričio 1-osios keičiasi ir viena iš jautriausių Darbo kodekso sričių.
Valstybinė darbo inspekcija nurodo, kad nutraukiant darbo sutartį darbdavio valia pagal Darbo kodekso 59 straipsnį nebepakaks vien paties darbdavio sprendimo – reikės pagrįstos priežasties.
Kartu išlieka svarbios darbuotojo garantijos.
Darbuotojas turės būti įspėtas prieš tris darbo dienas, o jam priklausys ne mažesnė kaip šešių jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka.
Kai kuriems išbandymas galės trukti net pusmetį
Visiškai kitokios taisyklės numatomos daliai daugiau uždirbančių darbuotojų.
Jeigu darbo sutartyje nustatytas mėnesinis atlyginimas siekia bent du paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius, darbuotojas ir darbdavys galės lanksčiau susitarti dėl kai kurių darbo sąlygų.
Šiai darbuotojų grupei taip pat bus galima nustatyti iki šešių mėnesių išbandymo terminą.
Tačiau tai nereiškia, kad gerai apmokamiems darbuotojams Darbo kodeksas nustos galioti.
Išliks taisyklės, nuo kurių susitarimu nukrypti nebus galima – tarp jų reikalavimai dėl maksimalaus darbo ir minimalaus poilsio laiko, darbuotojų saugos ir sveikatos, lyčių lygybės bei nediskriminavimo.
Be to, susitarimai turės išlaikyti darbuotojo ir darbdavio interesų pusiausvyrą.
Keičiasi ir nuotolinio darbo taisyklės
Pokyčių sulauks darbuotojai, kuriems Darbo kodeksas suteikia papildomų garantijų derinant darbą su šeiminiais ar kitais įsipareigojimais.
Darbdavys ir toliau turės tenkinti teisę į tokią garantiją turinčio darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma dėl darbo organizavimo arba gamybos proceso ypatumų.
Svarbi detalė – iš įstatymo pašalinama iki šiol buvusi papildoma išimtis dėl pernelyg didelių nuotolinio darbo organizavimo sąnaudų.
Panašiai bus tikslinama ir teisė prašyti darbuotojo pageidaujamo darbo laiko režimo.
Sukauptos atostogos – taip pat pokyčių sąraše
Naujovių numatyta ir kasmetinių atostogų srityje, tačiau jos nėra vienodai taikomos kiekvienam darbuotojui.
Aukštesnio nei darbdavio lygmens kolektyvinėse sutartyse galės būti nustatytas trumpesnis – iki dvejų metų – terminas pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis, jeigu darbuotojas faktiškai turėjo galimybę jomis pasinaudoti.
Taip pat kolektyvinėse sutartyse atsiras galimybė numatyti piniginę kompensaciją už tą kasmetinių atostogų dalį, kuri viršija Darbo kodekse nustatytą minimalią trukmę, už dvejų darbo metų laikotarpį.
Ministerija aiškina, kad taip siekiama mažinti didelių nepanaudotų atostogų kiekių kaupimą ir skatinti darbuotojus poilsį išnaudoti laiku.
Už kai kuriuos pažeidimus – baudos iki 11,5 tūkst. eurų
Pokyčiai laukia ir kolektyvinių darbo santykių.
Ministerijos duomenimis, už darbo teisės normų pažeidimus, kai kolektyvinis darbo ginčas kyla dėl teisės, maksimali bauda didinama iki 10 minimalių mėnesinių algų.
2026 metais tai sudaro apie 11 530 eurų, kai anksčiau maksimali suma siekė 3000 eurų.
Keičiamas ir streikų reguliavimas. Įspėjamasis streikas galės trukti iki keturių valandų vietoj dabartinių dviejų.
Dar viena garantija – tris mėnesius po streiko negalės būti bloginamos jame dalyvavusių darbuotojų būtinosios darbo sutarties sąlygos.
Lapkričio 1-oji svarbi, bet yra viena išimtis
Naujos taisyklės įsigalios 2026 metų lapkričio 1 dieną, tačiau tai nereiškia, kad nuo tos dienos jos automatiškai bus pritaikytos kiekvienai anksčiau prasidėjusiai situacijai.
VDI atkreipia dėmesį į pereinamąsias nuostatas.
Iki spalio 31 dienos pradėtoms procedūroms ir procesams, jau nustatytiems išbandymo terminams, pradėtiems darbo ginčams bei kai kuriais kitais įstatyme numatytais atvejais bus taikomos senosios Darbo kodekso taisyklės.
Todėl darbuotojams svarbiausia įsidėmėti ne tik pačią lapkričio 1-osios datą.
Vieniems pokyčiai reikš didesnę apsaugą vėluojant atlyginimui ar nutraukiant darbo sutartį, kitiems – daugiau galimybių tartis su darbdaviu, o daliai geriau apmokamų specialistų net ir iki šešių mėnesių trunkantį išbandymą.
Ir nors pakeitimai palies darbo užmokestį, jie nereiškia automatinio algų padidėjimo visiems Lietuvos darbuotojams.
