Lukas Starkus
Genėjimas – tai vienas svarbiausių darbų, kurį reiktų padaryti ruošiant savo augalus naujam sezonui. Laiku iškarpomos medžių ir krūmų šakos lemia gausesnį žydėjimą ir geresnį derlių kitąmet, tad dalijamės su jumis pagrindiniais rudeninio genėjimo patarimais.
Naujienų portalas tv3.lt kreipėsi į „Stučkų medelyno“ atstovą Vilių Stučką, kuris pasidalijo, kaip teisingai genėti augalus rudens metu, kokių klaidų svarbu nedaryti bei apie kokius darbus sodininkai dažnai pamiršta.
Genėjimo ypatumai vasaros pabaigoje ir rudenį
Prieš pradėdamas pasakoti apie šakas, kurias reiktų išpjauti, V. Stučka genėti patarė tik sausu oru, nes taip sumažinama ligų plitimo rizika. Kitas svarbus aspektas – įrankių pasirinkimas.
„Genėjimui svarbu naudoti aštrią įrangą, nes kitaip padarytos žaizdos gali gyti ilgiau ir sunkiau“, – sakė pašnekovas.
Kaip pasakojo pašnekovas, pirmieji genėjimo darbai jau gali būti pradedami rugpjūčio mėnesį. Nors pagrindinis aktyvus genėjimas atliekamas pavasarį, tačiau vasaros pabaigoje galima pašalinti tam tikras nereikalingas šakas.
V. Stučka pateikė pavyzdį – obelims ir kriaušėms rugpjūtį rekomenduojama iškarpyti vilkūglius, t. y. iš kamieno ar pagrindinių šakų augančias storas, žalias šakas, kurios dažniausiai stiebiasi tiesiai į viršų.
„Trešnes, vyšnias ir slyvas galima genėti iškart po derliaus nuėmimo. Tokį genėjimą geriausia atlikti liepos pabaigoje arba rugpjūčio pradžioje.
Uogakrūmiams galima išpjauti senas, jau prasčiau derančias šakas. Dažniausiai tai būna ketverių metų ir senesnės šakos. Avietėms, derančioms ant antramečių stiebų, galima visiškai iškirpti jau derėjusius stiebus, nes jie vis tiek nudžius“, – pasakojo jis.
Sodininkas taip pat prisiminė daugiamečius ir žydinčius augalus, kuriems rekomenduojama pašalinti peržydėjusius žiedynus, kad jie neimtų pūti.
Taip pat, anot jo, galima pakoreguoti išsikerojusių augalų formą, patrumpinti vieną ar kitą peraugusią šaką, tačiau nepersistengti.
„Dekoratyvinius augalus taip pat galima labai lengvai apgenėti, norint palaikyti jų formą. Jei viena ar kita šaka išauga pernelyg ilga, ją galima kiek patrumpinti, tačiau stipraus genėjimo reikėtų vengti“, – patarė jis.
Perėjus prie temos apie šakas, kurias galima išpjauti nepaisant metų laiko, jis įvardijo, kad tai – nudžiūvusios, nulūžusios, sergančios šakos. Anot jo, jei šaka nulūžo rudenį, tada nėra jokios priežasties laukti pavasario – darbo galima imtis čia ir dabar.
„Beje, po pirmųjų šalnų rekomenduojama nukirpti žolinius augalus ir tas augalų dalis, kurios nesumedėja. Tokių augalų antžeminė dalis praktiškai nukerpama iki žemės, kad per žiemą nepradėtų pūti“, – teigė jis.
Rudeninis genėjimas – sudėtingesnis už pavasarinį
Vis tik, anot V. Stučkos, daugumos augalų rudenį genėti nerekomenduojama, o tam yra trys pagrindinės priežastys.
„Pirmiausia, rudenį genėjimo žaizdos gyja gerokai lėčiau. Artėjant žiemai augalo aktyvumas mažėja, todėl žaizdos nespėja tinkamai užsitraukti. Dėl didelės drėgmės ir aktyvių grybelinių ligų tuo metu padidėja infekcijų rizika“, – pasakojo jis.
Kita priežastis, anot sodininko, yra šalčio žala. Anot jo, tos vietos, kurios nugenimos, yra jautresnės šalčiui, dėl to yra didesnė tikimybė, kad žiemą jos pašals.
„Trečia priežastis susijusi su augalo pasiruošimu žiemai. Rudenį augalai iš lapų ir stiebų perkelia sukauptas maisto medžiagas į šaknis, kuriose kaupia energijos atsargas žiemai ir pavasariniam augimui.
Pašalinus dalį šakų, sumažėja ir sukaupiamų atsargų kiekis. Dėl to padidėja nušalimo rizika, o pavasarį augalas gali augti silpniau“, – atskleidė jis.
