Kamilė Lukauskytė
Seime kilo naujas politinis konfliktas dėl asociacijos „Visuotinė gynyba“ veiklos. „Nemuno aušros“ frakcija pranešė ketinanti kreiptis į Generalinę prokuratūrą ir Valstybės saugumo departamentą (VSD), kad šios institucijos įvertintų asociacijos veiklą. Tuo metu pati organizacija viešai deklaruoja siekianti stiprinti visuomenės pasirengimą krizei ir karui.
Žemaitaitis prabilo apie spaudimą
Ketvirtadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje „Kas formuoja Lietuvos gynybos politiką?“ „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sukritikavo asociacijos veiklą.
Politikas teigė, kad jam kelia klausimų viešai skelbiami pareiškimai apie siekį daryti įtaką politikams ir kariuomenei. Žemaitaitis tvirtino, esą dalis parlamentarų gavo laišką, kuriame buvo kalbama apie spaudimo priemones politikams ir visuomenei.
Pasak jo, būtent todėl norima kreiptis į teisėsaugą ir VSD – kad būtų įvertinta, ar asociacijos veikloje nėra galimų teisinių ar nacionalinio saugumo aspektų.
Svarbu pabrėžti: kol kas tai yra politiko iškelti klausimai ir kaltinimai, o ne institucijų nustatyti pažeidimai. Viešai prieinamuose pranešimuose nėra duomenų, kad prokuratūra ar VSD jau būtų konstatavę kokį nors nusikaltimą ar grėsmę nacionaliniam saugumui.
Kas yra „Visuotinė gynyba“?
Asociacija „Visuotinė gynyba“ buvo įkurta 2026 metų birželį. Jos vadovas – Tomas Godliauskas, anksčiau dirbęs krašto apsaugos viceministru ir prezidento patarėju nacionalinio saugumo klausimais.
Pati organizacija savo tikslą apibrėžia gerokai plačiau nei vien kariuomenės stiprinimas. Asociacija siekia, kad iki 2030 metų Lietuvoje būtų įgyvendintas Suomijos pavyzdžiu paremtas visuotinės gynybos modelis, kuriame dalyvautų valstybės institucijos, verslas, nevyriausybinės organizacijos ir visuomenė.
Organizacija taip pat kelia tikslą, kad gyventojai žinotų, kaip elgtis krizės ar karo atveju, o įmonės ir organizacijos būtų pasirengusios veikti ekstremaliomis aplinkybėmis.
Asociacijos steigėjų tarpe nurodomi verslo ir visuomenės atstovai, tarp jų – Tomas Godliauskas ir Rytis Laurinavičius.
Gynybos politika tapo verslo ir visuomenės diskusijos dalimi
Pati visuotinės gynybos idėja Lietuvoje nėra nauja. Valstybės institucijos jau anksčiau yra kūrusios mechanizmus, skirtus koordinuoti skirtingų institucijų pasirengimą valstybės gynybai.
Tačiau naujoji asociacija bando į šį procesą įtraukti ir privatų sektorių bei pilietinę visuomenę. Jos veikloje daug dėmesio skiriama įmonių pasirengimui, darbuotojų įsitraukimui į karo tarnybą ir visuomenės pasirengimui pirmosioms 72 valandoms.
Pastarosiomis savaitėmis prie iniciatyvos jungėsi ir didžiosios įmonės. Asociacijos skelbiama informacija rodo, kad rugsėjį prie jos iniciatyvų prisidėjo „Tele2“ ir „Artea“ bankas.
Būtent toks verslo įsitraukimas ir tampa viena iš politinės diskusijos temų.
„Spausime, trauksime, stumsime“ – kas slypi už šios frazės?
Didžiausią politinį rezonansą sukėlė Žemaitaičio cituojama laiško ištrauka. Joje esą kalbama apie tai, kad bus naudojamas spaudimas politikams ir visuomenei.
Tačiau kol kas nėra viešai nustatyta, kad toks tekstas savaime reiškia neteisėtą veiklą. Politinė įtaka, lobizmas, viešos kampanijos ar spaudimas politikams gali būti skirtingi reiškiniai, o jų teisinis vertinimas priklauso nuo konkrečių veiksmų, aplinkybių ir naudojamų priemonių.
Todėl galutinį atsakymą į „aušriečių“ keliamus klausimus, jei bus pateikti oficialūs kreipimaisi, turėtų duoti kompetentingos institucijos.
Konfliktas tik prasideda?
Situacija išsiskiria tuo, kad ginčas kyla ne dėl pačios visuotinės gynybos idėjos, o dėl to, kas gali ir turi daryti įtaką sprendimams, susijusiems su valstybės gynyba.
Asociacija teigia telkianti visuomenę, verslą, valstybės institucijas ir tarptautinius ekspertus. Tuo metu „Nemuno aušros“ atstovai kelia klausimą, ar tokia veikla netampa pernelyg didele privačių interesų įtaka valstybės gynybos politikai.
Kol kas nėra pagrindo teigti, kad asociacija būtų padariusi nusikalstamą veiką. Tačiau „aušriečių“ sprendimas kreiptis į prokuratūrą ir VSD reiškia, kad šis klausimas gali būti perkeltas iš politinių debatų į oficialaus institucinio vertinimo lauką.
O tai, kokį atsakymą pateiks teisėsauga ir saugumo institucijos, gali tapti svarbiu šio naujo konflikto etapu.
