Kamilė Lukauskytė
Žinia, kad Baltijos šalys nebuvo pakviestos į kitą mėnesį Lenkijoje planuojamą NATO valstybių susitikimą, sukėlė klausimų ne tik užsienio diplomatams, bet ir Lietuvos politikams. Tačiau Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas situacijos dramatizuoti nelinkęs.
Jo vertinimu, pats faktas, kad Lietuva, Latvija ir Estija šįkart negavo kvietimų, dar nereiškia, kad Baltijos šalys nustumiamos į šalį sprendžiant NATO saugumo klausimus.
Vis dėlto kiti Lietuvos politikai į tą pačią situaciją žvelgia gerokai kritiškiau.
Baltijos šalys liko už durų
Apie planuojamą susitikimą pirmiausia pranešė „Politico“. Remiantis šešių su pasirengimu susipažinusių diplomatų informacija, Pentagono politikos vadovo Elbridge’o Colby iniciatyva Lenkijoje organizuojamos konsultacijos, kurios iš esmės turėtų veikti kaip darbo grupė NATO ateities klausimais.
Tačiau į ją pakviestos ne visos svarbios Aljanso valstybės.
Tarp kvietimų negavusių šalių atsidūrė Lietuva, Latvija ir Estija. Taip pat nekviečiamos Jungtinė Karalystė ir Prancūzija.
Būtent toks dalyvių pasirinkimas daliai diplomatų sukėlė klausimų, nes tarp nepakviestųjų yra valstybės, daug investuojančios į gynybą ir užimančios svarbią vietą NATO saugumo architektūroje.
Motuzas problemos nemato
R. Motuzas į susidariusią situaciją žvelgia ramiau.
Jo teigimu, NATO viduje vyksta skirtingų valstybių konsultacijos, todėl vienas konkretus susitikimas nebūtinai turi apimti visas Aljanso nares.
Politikas atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju daugiausia kalbama apie vadinamąjį šiaurinį frontą.
Baltijos valstybės, anot jo, priklauso rytiniam NATO flangui, todėl ateityje panašios konsultacijos galėtų būti surengtos ir su šio regiono šalimis.
R. Motuzas taip pat mano, kad Lietuvai nereikėtų reikalauti iš JAV atskiro paaiškinimo, kodėl šalis nebuvo pakviesta.
Svarbus vaidmuo tenka Lenkijai
Dar viena R. Motuzo išskirta aplinkybė – Lenkijos vaidmuo.
Būtent šioje šalyje turėtų vykti planuojamas susitikimas.
Lenkija pastaraisiais metais smarkiai stiprina savo karinius pajėgumus, o geografiškai yra itin svarbi Baltijos valstybių saugumui. Lietuvos ir kitų Baltijos šalių sausumos ryšys su likusia NATO teritorija eina per Lenkiją.
R. Motuzo vertinimu, stipresnė Lenkija reiškia ir stipresnį visą regioną.
Jis taip pat svarstė, kad Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos nebuvimą susitikime galėtų paaiškinti šių valstybių turimi dideli kariniai pajėgumai ir branduolinis atgrasymas.
Tai yra politiko iškelta prielaida – oficialaus JAV paaiškinimo dėl konkrečių dalyvių atrankos kol kas nepateikta.
Kitas politikas situaciją vertina visiškai kitaip
Tačiau ne visi Seimo Užsienio reikalų komiteto nariai į naujieną reagavo taip ramiai.
Komiteto pirmininko pavaduotojas Žygimantas Pavilionis viešai išsakė gerokai kritiškesnį vertinimą.
Jis susidariusią situaciją siejo su Lietuvos santykiais su Vašingtonu ir teigė matantis šalies pozicijų silpnėjimą. Politikas taip pat kritikavo dabartinės Lietuvos valdžios užsienio politikos prioritetus bei santykius su Lenkija.
Tai yra Ž. Pavilionio politinis vertinimas, o ne JAV administracijos pateiktas paaiškinimas, kodėl Baltijos šalys negavo kvietimų.
Diplomatai irgi ieško atsakymų
Klausimų kilo ne tik Lietuvoje.
Su pasirengimu susitikimui susipažinę diplomatai užsienio žiniasklaidai teigė bandantys suprasti, pagal kokius kriterijus buvo pasirinktos dalyvaujančios šalys.
Jų nuostabą sustiprino tai, kad dalis nepakviestų valstybių aktyviai didina gynybos finansavimą ir reikšmingai prisideda prie NATO veiklos.
Baltieji rūmai viešo paaiškinimo dėl situacijos nepateikė, o Pentagonas ją komentuoti atsisakė.
Ar tai ženklas Lietuvai?
Kol kas nėra pagrindo vien iš šio susitikimo dalyvių sąrašo daryti išvadą, kad pasikeitė Lietuvos statusas NATO ar JAV saugumo įsipareigojimai Baltijos šalims.
Lietuva ir toliau dalyvauja NATO struktūrose bei konsultacijose. Dar rugsėjo 29 dieną NATO generalinis sekretorius Markas Rutte Briuselyje susitiko su Lietuvos ministru pirmininku Mindaugu Sinkevičiumi.
Todėl šiuo metu daugiausia klausimų kelia ne formalūs Lietuvos santykiai su NATO, o kodėl būtent šiam konkrečiam susitikimui pasirinktas toks valstybių ratas.
R. Motuzas tame grėsmingo signalo nemato ir akcentuoja skirtingus NATO regioninių konsultacijų formatus. Tuo metu Ž. Pavilionis situaciją interpretuoja kaip platesnių Lietuvos užsienio politikos problemų požymį.
Galutinio atsakymo kol kas nėra, nes pats Pentagonas dalyvių pasirinkimo viešai nepaaiškino. Būtent todėl Baltijos šalių nebuvimas prie būsimo susitikimo stalo dar kurį laiką gali kelti diskusijų.
