Be paso, tualeto ir pajamų – sunku suvokti, kaip gyveno Algis: „O jis sako: „Kaip aš kitaip galėjau gyventi?“

Liepos mėnesį Mažeikiuose mirė apie 13 metų pas ūkininkus gyvenęs Algis (pavardė neskelbiama – red. past.). Vyras neturėjo asmens dokumentų, tik iš Sovietų Sąjungos laikų likusį nebegaliojantį pasą. Kol komentatoriai kaltina Algį nesirūpinimu savimi – kur buvo institucijos?

Algio istoriją sužinojo nevyriausybinės organizacijos „Būk su manimi“ atstovės Jolita Butkienė ir Almantė Karpienė. Kaip pasakoja A. Karpienė, Algis baigęs aštuonias klases įstojo į technikumą (dabar tai – profesinė mokykla). Vėliau Algis dirbo kolūkyje.

„Žinote, kadangi jis neturėjo merginos, nebuvo vestuvių, nieko. Kai jis 16 metų gavo tarybinį pasą, tai jam niekur nieko nereikėjo. Jis taip ir gyveno su tuo pasu“, – paaiškina A. Karpienė.

Dirbo nelegaliai pas ūkininkus

Algis dirbo kolūkyje iki jų griūties. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, jis nepasikeitė asmens dokumento, taigi oficialiai neturėjo pilietybės ir nebeegzistavo naujai susikūrusių institucijų duomenų bazėse.

„Mes spėjome išsiaiškinti, kad dabartinė „Sodra“ jį, kaip asmenį, matė iki 1994-ųjų. Po 1994 m. „Sodra“ nebeteikė duomenų“, – sakė A. Karpienė.

Nuo tada, kai neliko kolūkių, Algis įsidarbino pas ūkininkus. Tačiau tai buvo toli gražu nuo legalaus darbo. Dažniausiai Algis dirbdavo įvairius darbus mainais į maistą ir pastogę, o ne oficialių ir orų atlygį.

„Tokiu būdu jis gyveno. Kiek žinau, kiek Gražina man pasakojo, šeimoje buvo penki ar šeši vaikai – broliai, seserys. Susisiekdavo su juo, kiek galėjo. Gražina visiškai nevairuoja, o kitiems nelabai rūpėjo“, – Algio ryšį su artimaisiais apibūdino A. Karpienė.

Paklausus, kaip šeimos nariai susisiekdavo su Algiu, paaiškėjo, kad telefonu, kuris jam buvo nupirktas pernai. Kaip sužinojo A. Karpienė, vėliau jis iš Algio buvo atimtas. Kalbama, neva atėmė tie patys ūkininkai, pas kuriuos Algis dirbo.

REKLAMA

Vyras būtų taip toliau gyvenęs, jei ne aplinkiniai, kuriems visa tai pasirodė įtartina. Jie paskambino Gražinai ir papasakojo, kas vyksta su broliu. Gražina nuvažiavo pas Algį ir išvydo liūdną vaizdą.

Nesuprato, kad galėjo gyventi kitaip

Kaip pasakojo A. Karpienė, Algis sunkiai sirgo, jis nebegalėjo apsirūpinti pats.

„Kadangi (jam buvo – red. past.) insultas, jis nelabai vaikščiojo, vilko vieną koją, dėl ko jis keliais dalinai šliaužiojo. Bandė ne vieną kartą kurti pečių, bet dūmai… Labai prasmirdęs buvo. Kai jį parsivežė, kita sesuo atbėgo, padėjo jį nuprausti, tai ten, pasakojo, buvo baisu“, – sakė pašnekovė.

Pas seserį Algis gyveno nuo vasario. Tuomet, padedant A. Karpienei ir J. Butkienei, buvo bandoma vyrą pastatyti ant kojų. 

Tačiau tai nebuvo lengva, nes neturėdamas galiojančio asmens dokumento Algis neturėjo ir sveikatos draudimo, tai yra negalėjo gauti nemokamo gydymo ir kitų piliečiams priklausančių paslaugų.

Dalis gyventojų, sužinoję Algio istoriją, kėlė klausimą, kaip įmanoma taip gyventi. A. Karpienė atsako trumpai – žmogus nežinojo ir nesuprato, kad gali būti kitaip.

REKLAMA

„Aš jo klausiau, sakau: „Algimantai, ar tu turėjai televizorių?“ Sako: „Turėjau. – Jis rodė?“ – „Rodė“. Sakau: „Algi, ar tu nesupratai, kad tu gali gyventi kitaip, nei tu dabar gyveni?“ O jis sako: „Kaip aš kitaip galėjau gyventi?“

Sakau: „Juk tu matei, kad žmonės turi ir skalbimo mašiną, ir tualetą… Nebūtinai tu turi tokioje prastoje kamurkėje gyventi.“ O jis tiesiog sako: „Aš nesupratau“, – pasakojo A. Karpienė.

Anot jos, Algis sunkiai kalbėjo, mikčiojo. Jam taip pat buvo sunku suprasti sudėtingesnius terminus, todėl atvykus policijai, pokalbis vyko sunkiai. 

„Aš irgi dalyvavau, kai vyko pirmasis tardymas, ir supratau, kad tai yra smūgiai į vienus vartus, nes žmonės nebando suvokti jo situacijos. Be to, kai uniformuotas žmogus ateina pas tokį gyventoją, jis labai pasimeta. Ir kai tu klausi žmogaus klausimų aukštomis frazėmis, jis nelabai supranta, kas tai yra“, – komentavo A. Karpienė.

Gavo laikiną leidimą gyventi Lietuvoje

Kol Algis gyveno pas Gražiną nevyriausybinės organizacijos padėjo gauti reikiamus, bent laikinus dokumentus. Kadangi Algis neturėdamas asmens dokumento neturėjo ir sveikatos draudimo, per Migracijos departamentą pavyko gauti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje.

Šis dokumentas galioja 5 metus. Dažniausiai jis išrašomas užsieniečiams, tačiau įvertinus visas aplinkybes jis buvo suteiktas ir Algiui.

Be to, šis dokumentas išduotas nemokamai, kitaip nei nuolatinis leidimas gyventi Lietuvoje, kuris kainuoja 160 eurų.

Gavau laikinąjį leidimą gyventi Lietuvoje, Algis galėjo gauti bent bendrąsias sveikatos priežiūros paslaugas. Anot A. Karpienės, jei ne staigi Algio mirtis liepos mėnesį, būtų gavę jam nuolatinį leidimą, o vėliau galbūt ir asmens dokumentą.

Už minimalią algą išlaikė save, brolį ir būstą

Per tuos kelis mėnesius (nuo vasario iki liepos) Algis pas Gražiną gyveno bent jau oriai: buvo pamaitintas, prižiūrimas, skaitė knygas (jam ypač patiko detektyvai), žiūrėjo tuo metu transliuojamą Pasaulio futbolo čempionatą.

Tuos kelis mėnesius Gražinai, kuri tuo metu gaudavo minimalią algą, turėjo išlaikyti brolį, save ir socialinį būstą, kuriame gyveno. Be to, Gražina turi du vaikus.

„Vienas yra suaugęs, 21-erių. <…> Tai tas vyriausias išėjo pas draugą gyventi, nuomotis. O kitas vaikas yra neįgalus, bet jis ne su mama gyvena, o specialiuose namuose. Gražina mokėjo pinigus už savo vaiko gyvenimą ten“, – komentavo A. Karpienė.

„Įsivaizduokite, jai likdavo 500 eurų, o Algiui reikėjo vaistų, vizitas pas gydytoją – 80 ar 100 eurų. Su minimaliu atlyginimu ji išlaikė suaugusį žmogų ir dar socialinį būstą. Buvo tikrai sunku“, – pridūrė ji.

Po kurio laiko dėl sveikatos problemų Gražina paliko darbovietę.

Du būdai gauti asmens dokumentą

Migracijos departamentas nurodė, kad asmens dokumentą (tapatybės kortelę arba pasą) galima užsisakyti dviem būdais:

• kreipiantis elektroniniu būdu per Lietuvos Migracijos informacinę sistemą (MIGRIS);
• asmeniškai atvykus į Migracijos departamento padalinį, o jei asmuo gyvena užsienyje – į Lietuvos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą.

„Ką reikia atminti, jei kreipiamasi per MIGRIS: Prašymą galima pateikti iš anksto prisijungus prie portalo www.migracija.lt, tačiau pateikti biometrinių duomenų (pirštų atspaudų bei veido nuotraukos) vis tiek reikės atvykti gyvai“, – pakomentavo Migracijos departamentas.

Jeigu žmogus pasirinko atvykti užsisakyti dokumento gyvai, jis turi iš anksto rezervuoti vizitą elektroniniu būdu – per MIGRIS sistemą – ir numatytą dieną ir valandą atvykti į pasirinktą Migracijos departamento skyrių.

„Išankstinė registracija yra būtina, tačiau ji netaikoma tam tikrais išimtiniais atvejais“, – primena departamentas. 

Be išankstinės registracijos aptarnaujami:

• pensininkai; 
• asmenys su negalia;  
• Lietuvos piliečiai, atvykstantys atsiimti jau pagamintų dokumentų;
• Lietuvos Respublikos piliečiai, pageidaujantys pasą užsisakyti ir gauti ypatingos skubos tvarka, tą pačią dieną;
• Lietuvos Respublikos piliečiai, pageidaujantys asmens tapatybės kortelę užsisakyti ir gauti per 1 darbo dieną. 

Jeigu asmens dokumentą Lietuvos pilietis nori užsisakyti būdamas užsienyje, jis privalo kreiptis į artimiausią Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę arba konsulinę įstaigą.

Kada dėl asmens dokumento gali kreiptis jo atstovas?

Kaip paaiškino migracijos departamentas, dėl asmens dokumento užsakymo ir pateikimo suaugęs žmogus privalo kreiptis pats asmeniškai, nes atvykus į padalinį daromi tik jam priklausantys biometriniai duomenys (pirštų atspaudai ir veido atvaizdas).

Išimtis nepilnamečiams: dėl vaiko iki 16 metų asmens dokumento išdavimo ar keitimo turi kreiptis vienas iš tėvų (arba globėjas), kartu dalyvaujant pačiam vaikui.

Jeigu asmuo neveiksnus, dėl jo asmens dokumento gali kreiptis jo teisėtas atstovas (globėjas), tačiau jis privalo pateikti teismo sprendimą, įrodantį, kad asmuo yra pripažintas neveiksniu. 

„Tokiais atvejais dažniausiai užsakoma nemokama mobilia paslauga –  t.y., Migracijos departamento darbuotojai su specialia technika važiuoja pas asmenį į namus“, – pridūrė ji.

Šiuo atveju, Algis buvo suaugęs žmogus, be to, turimais duomenimis, nebuvo jokio teismo sprendimo, kad jis būtų neveiksnus. Vadinasi, Algiui būtų reikėję susirasti, kaip nuvažiuoti į Migracijos departamento padalinį, taip pat iš savo lėšų susimokėti už dokumento pagaminimą.

Be kitų žmonių pagalbos ir paramos jam tai būtų buvę sunku padaryti. Todėl padėti jau ruošėsi sesuo Gražina, taip pat ir A. Karpienė.

Ragina nelaukti dokumento galiojimo pabaigos

Remiantis Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymu, Lietuvos Respublikoje gyvenantys piliečiai nuo 16 metų privalo turėti galiojančią asmens tapatybės kortelę arba pasą.

„Tai reiškia, jog asmenys savo asmens dokumentų galiojimu privalo pasirūpinti dar iki jiems baigiant galioti. Tokią pat rekomendaciją nuolat pabrėžia ir Migracijos departamentas –  tiek komentaruose žiniasklaidai, tiek kitoje viešojoje komunikacijoje“, – komentavo Migracijos departamentas.

Migracijos departamentas gali išsiųsti priminimus, kada baigsis galiojantis asmens dokumentas, bet tik tuo atveju, jeigu žmogus turi elektroninį paštą ir užsiprenumeruoja šią Migracijos departamento paslaugą.

„Šią paslaugą užsisakęs asmuo jo nurodytu el. pašto adresu gaus du įspėjimus: pirmąjį – kai iki dokumento galiojimo pabaigos lieka 7 mėnesiai (210 dienų) ir antrąjį –  kai iki dokumento galiojimo laiko lieka 2 mėnesiai (60 dienų). Tiek laiko tikrai pakanka užsisakyti ir gauti naujus asmens dokumentus“, – nurodė Migracijos departamentas.

„Sodra“ paaiškino, kaip kaupia apdraustųjų duomenis

Anot A. Karpienės, Algio duomenų neturėjo „Sodra“. Esą duomenų bazėje Algį „matė“ tik iki 1994-ųjų.

Paklausėme „Sodros“, nuo kelintų metų renkami apdraustųjų duomenys. Paaiškėjo, kad asmeninius duomenis apie gyventojų darbovietes, jose dirbtą laiką ir gautą atlyginimą „Sodra“ kaupia nuo 1994 metų

„Iki 1994 m. darbdaviai „Sodrai“ teikdavo tik bendrą įstaigos informaciją – darbuotojų skaičių ir už juos sumokėtų socialinio draudimo įmokų sumą. Personalizuota informacija apie konkrečius apdraustuosius nebuvo teikiama, o informacija apie kiekvieno žmogaus darbo stažą buvo fiksuojama jo darbo knygelėje.

1994 metais buvo priimti sprendimai, įgyvendintos techninės ir organizacinės priemonės tvarkyti personalizuotą apdraustųjų apskaitą. Taigi, visi darbdavių pateikti duomenys apie dirbančiuosius nuo 1994 metų yra kaupiami „Sodros“ informacinėje sistemoje“, – paaiškino „Sodros“ atstovė žiniasklaidai Malgožata Kozič.

„Jei žmogus nebuvo oficialiai įdarbintas ir už jį nebuvo mokamos socialinio draudimo įmokos, „Sodra“ neturi informacijos apie jo draustumą tuo laikotarpiu“, – pridūrė ji.

Kitą informaciją apie apdraustuosius, pavyzdžiui, duomenis apie deklaruotą gyvenamąją vietą, „Sodra“ gauna iš atitinkamų valstybės registrų.

Darbo inspekcija: maistas ar apgyvendinimas nėra atlygis

Darbo kodeksas (DK) reglamentuoja darbo santykius, kurie atsiranda sudarius darbo sutartį, sako Valstybinė darbo inspekcija (VDI).

Pagal įstatymą, darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. 

Atlygis už darbą negali būti natūrinis, kitaip tariant, tai negali būti mainai į maistą ar apgyvendinimą.

„Vadovaujantis DK 139 straipsnio 3 dalimi, darbo užmokestis privalo būti mokamas pinigais. Darbdavio ar kitų asmenų perduoti daiktai ar suteiktos paslaugos negali būti laikomi darbo užmokesčiu, išskyrus šio kodekso 140 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus (dėl nediskriminacinio darbo užmokesčio – red. past.)“, – aiškina VDI.

„Darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, taip pat dienpinigiai ir komandiruotės išlaidų kompensacijos privalo būti mokami pavedimu į darbuotojo nurodytą darbuotojo mokėjimo sąskaitą, išskyrus jūrininkus <…> ir <…> prieglobsčio prašytojus ir užsieniečius, kurie turi teisę dirbti“, – pažymi VDI.

Vadinasi, jeigu Algis nebuvo sudaręs su minimais ūkininkais darbo sutarties ir už darbą negaudavo nustatyto darbo užmokesčio pinigais, o, kaip pasakojama, dirbo už maistą ir „stogą“, tokiu atveju buvo šiurkščiai pažeisti net keli įstatymo punktai.

Kaip nurodo VDI, nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviui – fiziniam asmeniui nuo 2000 iki 5000 eurų arba darbdavio – juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui – nuo 1500 iki 5000 eurų.

Toks nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 5000 iki 6000 eurų.