Kamilė Lukauskytė
Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Kyrylo Budanovas Baltijos šalims siunčia aiškią žinią: saugumas priklauso ne tik nuo sąjungininkų pažadų, bet ir nuo pačių valstybių gebėjimo gintis. Jo teigimu, Lietuva, Latvija ir Estija turi turėti stiprias nacionalines ginkluotąsias pajėgas, kurios galėtų tapti svarbia atgrasymo priemone.
K. Budanovas šią poziciją išsakė rugsėjo 14 dieną Rygoje vykusios konferencijos užkulisiuose, kalbėdamas su Latvijos naujienų agentūra LETA. Jis pabrėžė, kad Baltijos šalių geografinė padėtis reiškia, jog įtampa regione visiškai neišnyks.
Budanovas: svarbiausia – neleisti agresijai prasidėti
Pasak K. Budanovo, atgrasymas gali būti mažiau kainuojantis ir paprastesnis kelias nei bandymas spręsti jau prasidėjusios agresijos pasekmes.
Jo vertinimu, stiprios nacionalinės kariuomenės turėtų priversti Rusijos karinius planuotojus iš naujo įvertinti galimos agresijos kainą ir Baltijos šalių pasirengimą gintis.
„Mano nuomone, lengviau ir pigiau yra imtis atgrasymo priemonių, kad agresija taptų neįmanoma“, – sakė Ukrainos pareigūnas.
K. Budanovas taip pat teigė, kad vien klausimas, kaip greitai Rusija po karo galėtų atkurti savo karinius pajėgumus, nėra lemiamas. Jo manymu, galimą sprendimą dėl agresijos pirmiausia nulemtų politinė valia.
Baltijos šalys – ypatingoje padėtyje
Lietuva, Latvija ir Estija yra NATO narės, tačiau K. Budanovas akcentuoja būtent nacionalinių pajėgumų svarbą.
Jo teigimu, stiprios savosios kariuomenės ne tik didintų gynybinį potencialą, bet ir keistų galimo priešininko skaičiavimus.
„Tai privers Rusiją rimčiau vertinti Baltijos šalis, iš naujo apskaičiuoti savo požiūrį į Baltijos šalių karinius pajėgumus ir nuolat persvarstyti savo poziciją dėl galimos agresijos“, – teigė jis.
Šie K. Budanovo komentarai nuskambėjo tuo metu, kai Europos valstybės vis daugiau dėmesio skiria gynybos išlaidoms, oro gynybai, dronams, elektroninei kovai ir kitoms priemonėms, kurios tapo itin svarbios per Rusijos karą prieš Ukrainą.
Budanovas apie Rusijos veiksmus: sprendimas priklauso nuo politinės valios
K. Budanovas kalbėjo ne tik apie Baltijos šalių gynybą. Jis taip pat išsakė savo požiūrį į karo Ukrainoje perspektyvas.
Jo teigimu, Kijevas nori karo pabaigos, tačiau jis nemato pakankamai aiškių Rusijos veiksmų, kurie rodytų pasirengimą realiai nutraukti konfliktą. Budanovas tvirtino, kad Maskva ir toliau kelia reikalavimus, kuriuos Ukraina laiko nepriimtinais.
Tuo pat metu Ukrainos pareigūnas pabrėžė, kad Kijevo pozicija dėl teritorijų nesikeičia. Jis sakė, kad Ukraina nesutiks teisiškai pripažinti okupuotų teritorijų Rusijos dalimi.
Rugsėjo 11 dieną K. Budanovas taip pat teigė, kad viena iš realistiškiausių galimybių sustabdyti karo veiksmus galėtų būti paliaubos pagal tuo metu egzistuojančią fronto liniją, kartu suteikiant Ukrainai saugumo garantijas. Jis pabrėžė, kad tai nereiškia Ukrainos teritorijų teisinio pripažinimo Rusijai.
Karo patirtis keičianti Europos požiūrį
K. Budanovo komentarai Baltijos šalims aktualūs ir dėl to, kad Ukraina pastaraisiais metais sukaupė didelę praktinę patirtį susidurdama su Rusijos karinėmis ir hibridinėmis priemonėmis.
Rugsėjo 11 dieną interviu „Euronews“ Budanovas taip pat kalbėjo apie Rusijos hibridinį karą ir teigė, kad Europos valstybės vis geriau atpažįsta tokias grėsmes.
Ukrainos pareigūno žinutė Baltijos valstybėms iš esmės susiveda į vieną principą: karinė galia turi būti pakankama tam, kad potencialus priešininkas prieš priimdamas sprendimą dėl agresijos turėtų įvertinti jos kainą.
Tai yra K. Budanovo vertinimas, o galutiniai sprendimai dėl Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynybos pajėgumų, investicijų bei karinių planų priklauso pačioms valstybėms ir jų sąjungininkams.
Budanovo perspėjimas skamba vis garsiau
Ukrainos karas jau pakeitė Europos požiūrį į kariuomenės parengtį, dronų technologijas, oro gynybą ir atgrasymą. Baltijos šalys šioje diskusijoje užima ypatingą vietą dėl savo geografinės padėties.
K. Budanovas ragina žiūrėti į saugumą ne kaip į reakciją į jau prasidėjusią krizę, o kaip į gebėjimą užkirsti jai kelią dar prieš pirmąjį smūgį.
Jo pagrindinė mintis paprasta: kuo didesnė valstybės galimybė apsiginti, tuo daugiau skaičiavimų potencialus agresorius turi atlikti prieš priimdamas politinį sprendimą.
