Kamilė Lukauskytė
Svajojate apie nuosavą butą ar namą, tačiau vis dar laukiate, kol kainos sumažės? Ekonomistės turi žinią, kuri gali priversti rimtai susimąstyti. Lietuvoje būstas brangsta tokiu greičiu, kad net didėjant atlyginimams gyventojų galimybės jį įsigyti prastėja. O labiausiai neramina tai, kad laukiantieji palankesnio momento gali sulaukti ne mažesnių kainų, bet dar brangesnio būsto.
Naujausi nekilnojamojo turto rinkos duomenys rodo, kad situacija tampa vis sudėtingesnė. Tačiau ar tikrai dabar paskutinis metas pirkti?
Kainos kyla greičiau nei atlyginimai
Lietuvos nekilnojamojo turto rinka išgyvena itin aktyvų laikotarpį.
Ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė atkreipia dėmesį, kad šiemet būsto kainų augimo tempas stebina net pačius ekonomistus.
Registrų centro duomenimis, metinis būsto kainų augimas siekia apie 15–16 procentų.
Tuo metu Lietuvos banko pasikartojančių sandorių indeksas rodo dar spartesnį – maždaug 20 procentų – kainų kilimą.
Tai reiškia, kad būstas brangsta greičiau, nei didėja gyventojų pajamos.
Paprastai tariant, už vidutinį atlyginimą šiandien galima įpirkti mažiau būsto ploto nei anksčiau.
Ekonomistės teigimu, tokia tendencija nėra palanki gyventojams, kurie tik planuoja įsigyti pirmuosius namus.
Rinkoje atsirado netikėtas konkurentas
Kodėl kainos taip sparčiai kyla?
Viena priežasčių – itin aktyvūs pirkėjai.
Tačiau šiemet rinkoje pastebimas svarbus pokytis.
Jeigu praėjusiais metais didelę dalį sandorių sudarė žmonės, ieškantys pirmojo būsto, dabar vis aktyvesni tampa investuotojai.
Didžiuosiuose miestuose, ypač Vilniuje ir Kaune, daugėja gyventojų, perkančių butus ne sau, o nuomai arba investicijai.
Lietuvos banko vertinimu, tam tikru laikotarpiu tokių sandorių dalis galėjo siekti net 40 procentų.
Tai reiškia, kad dėl to paties buto gali konkuruoti ne tik jauna šeima, bet ir investuotojas, turintis daugiau santaupų.
Tokioje situacijoje kainoms sunkiau stabilizuotis.
Ekonomistė atsakė tiesiai: pirkti ar laukti?
Tai klausimas, kurį sau užduoda tūkstančiai Lietuvos gyventojų.
Kauno technologijos universiteto ekonomistė Jonė Kalendienė pateikė aiškų atsakymą.
Jos teigimu, jeigu žmogus jau rado tinkamą būstą ir turi pakankamai pajamų jam įsigyti, laukti vien dėl vilties, kad kainos sumažės, nebūtinai verta.
Priežastis paprasta – ateityje tas pats būstas gali kainuoti dar daugiau.
Tačiau specialistė pabrėžia, kad situacija visiškai kitokia, kai perkamas antras ar trečias būstas investicijai.
Tokiu atveju būtina kruopščiai įvertinti galimą nuomos grąžą, išlaidas ir riziką.
Svarbiausia – nepirkti vien iš baimės, kad rytoj viskas pabrangs.
Pavojingi spąstai, į kuriuos patenka pirkėjai
Ekonomistai pastebi, kad Lietuvos būsto rinkoje stiprėja vadinamasis FOMO efektas.
Tai baimė praleisti galimybę.
Žmogus mato, kad butai brangsta, todėl pradeda skubėti.
Net jeigu būstas nėra visiškai tinkamas, kyla noras jį įsigyti kuo greičiau, nes atrodo, kad po kelių mėnesių jis kainuos dar daugiau.
Tačiau toks sprendimas gali tapti brangia klaida.
Skubant lengva nepastebėti prastos būsto būklės, nepatogios vietos ar per didelių paskolos įmokų.
Ekonomistė I. Genytė-Pikčienė perspėja, kad karštligiškas pirkimas dar labiau didina paklausą ir prisideda prie kainų augimo.
Būsto paskolos gali tapti brangesnės
Dar vienas svarbus veiksnys – palūkanų normos.
Dalis būsto paskolų Lietuvoje susietos su EURIBOR rodikliu.
Jam didėjant, gyventojams, turintiems paskolas su kintamosiomis palūkanomis, gali augti mėnesinės įmokos.
Todėl prieš perkant būstą būtina įvertinti ne tik dabartinę paskolos kainą, bet ir galimus pokyčius ateityje.
Ekonomistė I. Genytė-Pikčienė pabrėžia, kad nėra vieno universalaus atsakymo, ar geriau rinktis fiksuotąsias, ar kintamąsias palūkanas.
Viskas priklauso nuo šeimos pajamų stabilumo, santaupų ir gebėjimo atlaikyti galimą įmokų padidėjimą.
Ar Lietuvoje dar įmanoma nusipirkti būstą be paskolos?
Nors daugeliui jaunų žmonių būsto paskola atrodo neišvengiama, ekonomistės atkreipia dėmesį į kitą įdomią aplinkybę.
Nemaža dalis nekilnojamojo turto sandorių Lietuvoje sudaroma be banko finansavimo.
J. Kalendienės vertinimu, praėjusiais metais tokių sandorių galėjo būti maždaug pusė.
Tai nebūtinai reiškia, kad visi pirkėjai turi milžiniškas santaupas.
Dalis gyventojų naują būstą įsigyja pardavę anksčiau turėtą nekilnojamąjį turtą.
Tačiau pirmąjį butą perkantiems žmonėms situacija gerokai sudėtingesnė.
Jie dažniausiai neturi turto, kurį galėtų parduoti, todėl turi sukaupti pradinį įnašą ir įvertinti ilgalaikius finansinius įsipareigojimus.
Ką daryti planuojantiems pirkti?
Ekspertų vertinimu, svarbiausia ne bandyti atspėti, kada būsto kainos pasieks žemiausią tašką, o realistiškai įvertinti savo galimybes.
Prieš priimant sprendimą verta apskaičiuoti, kokią pajamų dalį sudarytų mėnesinė paskolos įmoka, kiek pinigų liktų nenumatytoms išlaidoms ir ar pasirinktas būstas atitinka ilgalaikius poreikius.
Taip pat svarbu palyginti kelių bankų pasiūlymus ir nepasikliauti vien dabartine palūkanų norma.
Jeigu finansinė padėtis stabili, būstas tinkamas, o paskolos įmoka nekelia pernelyg didelės naštos, vien laukimas negarantuoja geresnių sąlygų.
Tačiau jeigu pirkiniui tektų išleisti visas santaupas arba paskolos įmoka būtų sunkiai pakeliama, skubėti taip pat neverta.
Gyventojams – aiški žinia
Lietuvos būsto rinka šiuo metu siunčia prieštaringus signalus.
Viena vertus, kainos sparčiai kyla, o paklausa išlieka didelė.
Kita vertus, būsto įperkamumas prastėja, o palūkanų pokyčiai gali padidinti finansinę naštą.
Todėl sprendimas įsigyti nuosavus namus tampa vis atsakingesnis.
Ekonomisčių žinia paprasta: jeigu radote tinkamą būstą ir galite sau leisti jį įsigyti, laukti vien dėl mažesnių kainų gali neapsimokėti. Tačiau pirkti iš baimės, kad vėliau bus dar brangiau, – ne mažiau rizikinga.
