Kamilė Lukauskytė
Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos perspėjimai apie galimai augančią karinę infrastruktūrą šalies teritorijoje Lietuvoje kol kas nepasitvirtina. Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis teigia, kad Lietuvos žvalgybos tarnybos nefiksuoja tokio masto pokyčių, kurie rodytų didėjančią tiesioginę karinę grėsmę Lietuvai.
Tuo metu pati S. Cichanouskaja tikina gaunanti informacijos apie Baltarusijoje stiprinamą karinę infrastruktūrą, įskaitant objektus netoli Europos Sąjungos valstybių sienų.
D. Matulionis: tokios informacijos žvalgyba neturi
D. Matulionis neslėpė, kad S. Cichanouskajos pareiškimai jam kelia klausimų. Pasak jo, Lietuvos tarnybos šiuo metu neturi informacijos, kuri patvirtintų opozicijos lyderės išsakytus teiginius apie reikšmingai augančią karinę infrastruktūrą Baltarusijoje.
Prezidento patarėjas teigė, kad specialiai domėjosi situacija ir negavo duomenų, kurie leistų daryti tokias išvadas.
Lietuvos žvalgyba, anot jo, šiuo metu nefiksuoja padidėjusios karinės grėsmės iš Baltarusijos. Nors šalyje yra Rusijos karinių objektų, nematoma naujų didelių manevrinių pajėgų telkimo, kuris reikšmingai pakeistų situaciją prie Lietuvos, Latvijos ar Lenkijos sienų.
„Jeigu iš tikrųjų būtų pastebėtas didėjantis Rusijos kariuomenės skaičius, tai mes lengvai pastebėtume“, – aiškino D. Matulionis, pabrėždamas, kad tokią informaciją stebi ne tik Lietuvos, bet ir sąjungininkų žvalgybos.
Jo vertinimu, didesnis Rusijos karių skaičius Baltarusijoje būtų vienas iš svarbesnių signalų, galinčių rodyti pasirengimą didesnei karinei operacijai.
S. Cichanouskaja įspėja dėl Rusijos galimybių
Vis dėlto Baltarusijos opozicijos lyderė situaciją vertina gerokai atsargiau.
Ji Seime žurnalistams sakė, kad Baltarusijos teritorija gali būti naudojama Rusijos provokacijoms arba tolesnei karinei eskalacijai. Pasak S. Cichanouskajos, Aliaksandras Lukašenka prireikus leistų Rusijai naudotis šalies teritorija ir infrastruktūra.
Opozicijos lyderė taip pat teigė gaunanti informacijos apie Baltarusijoje didėjančią karinę infrastruktūrą. Esą tam tikri objektai gali būti vystomi ir netoli sienos su Europos Sąjungos valstybėmis.
Tačiau šie teiginiai kol kas nėra patvirtinti Lietuvos žvalgybos turimais duomenimis.
Tiesioginės invazijos grėsmės nemato
D. Matulionis taip pat įvertino bendrą saugumo situaciją regione. Jo teigimu, šiuo metu nebūtų teisinga sakyti, kad Rusijos ir NATO konfrontacija yra pasiekusi aukščiausią lygį nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios.
Prezidento patarėjas tikino, kad tiesioginės karinės invazijos į NATO šalis grėsmė šiuo metu yra labai maža.
Vis dėlto tai nereiškia, kad regione nėra kitų pavojų. Pasak D. Matulionio, išlieka sabotažo ir diversijų grėsmė. Jis neatmeta, kad tokios veiklos intensyvumas gali būti didesnis, nes vienas iš Rusijos tikslų esą yra kelti visuomenėse baimę ir mažinti paramą Ukrainai.
Lietuva ragina neatsipalaiduoti
Nors žvalgyba šiuo metu nemato naujo didelio karinio telkimo Baltarusijoje, situacija kaimyninėje valstybėje išlieka svarbi Lietuvos saugumui.
Baltarusijos teritorija Rusijai yra strategiškai reikšminga dėl geografinės padėties ir glaudžių Minsko bei Maskvos karinių ryšių. Todėl bet kokie didesni Rusijos kariuomenės judėjimai ar naujų pajėgų telkimas būtų atidžiai stebimi.
D. Matulionis pabrėžia, kad tokio masto pokyčių Lietuvos ir sąjungininkų žvalgyba turėtų galimybę gana greitai pastebėti.
Todėl šiuo metu svarbiausia žinia – Lietuvos institucijos nemato patvirtinimo, kad Baltarusijoje būtų vykdomas toks karinės infrastruktūros stiprinimas, kuris jau dabar reikšmingai padidintų tiesioginę grėsmę Lietuvai.
Ryšį su Minsku išlaikyti reikia, tačiau santykių atšilimo nėra
D. Matulionis taip pat kalbėjo apie bendravimą su Baltarusija. Jo nuomone, net ir esant sudėtingiems santykiams, tam tikri komunikacijos kanalai turėtų išlikti.
Tokie kanalai galėtų būti naudingi siekiant išvengti nesusipratimų, incidentų ar papildomos eskalacijos. Anot jo, istorijoje net tarp konfliktuojančių valstybių dažnai būdavo palaikomi bent minimalūs ryšiai.
Tačiau platesniam santykių su Minsku atšilimui, jo vertinimu, kol kas nėra pagrindo.
Lietuva mato, kad Lukašenkos režimas ir toliau įvairiais būdais remia Rusijos karą prieš Ukrainą. Todėl Vilnius nekeičia savo pozicijos ir neskuba normalizuoti santykių su Baltarusija.
Kol kas regione išlieka situacija, kai vienoje pusėje skamba perspėjimai apie galimus pokyčius Baltarusijoje, o Lietuvos žvalgyba teigia nematanti duomenų, kurie juos patvirtintų. Tačiau institucijos pabrėžia, kad padėtis yra nuolat stebima, o reikšmingas Rusijos pajėgų judėjimas būtų vertinamas kaip svarbus signalas.
