Kamilė Lukauskytė
Seimo narių atlyginimai Lietuvoje vėl atsidūrė dėmesio centre. Naujai išrinkti parlamentarai pradėjo gauti gerokai didesnį darbo užmokestį nei ankstesnės kadencijos Seimo nariai, o šis pokytis visuomenėje sulaukė nevienareikšmiškų reakcijų.
Prie diskusijos prisidėjo ir liberalas Eugenijus Gentvilas, kurio ankstesni žodžiai apie parlamentarų atlyginimus jau buvo sukėlę nemažai triukšmo. Politikas tuomet kalbėjo, kad po 2008 metų krizės Seimo narių atlyginimai ilgą laiką buvo neadekvatūs, tačiau jo pavartotas žodis „valkatos“ sulaukė didelės kritikos.
Seimo narių atlyginimai išaugo beveik dvigubai
Naujai išrinkto Seimo paprastas parlamentaras uždirba 3780 eurų ir 59 centus per mėnesį. Tai gerokai daugiau nei ankstesnės kadencijos parlamentarų gaunamas atlygis.
Šis pokytis ypač išryškėja pažvelgus į ankstesnius atlyginimus. Kadenciją baigę Seimo nariai uždirbdavo apie 2183 eurus.
Tokį pokytį parlamentarai vertina skirtingai. Seimo narys Lukas Savickas yra sakęs, kad didesnis atlyginimas suteikia galimybę daugiau dėmesio skirti šeimai arba greičiau grąžinti paskolas.
Tačiau daliai visuomenės toks argumentas neatrodo įtikinamas. Gyventojai atkreipia dėmesį į tai, kad daugelio profesijų atstovai – mokytojai, medikai ir kiti darbuotojai – uždirba gerokai mažiau.
E. Gentvilas pavartojo žodį, kuris įstrigo ilgam
Diskusijos dėl parlamentarų algų ypač išgarsėjo po E. Gentvilo pasisakymo 2024 metais.
Tuomet politikas aiškino, kad Seimo narių atlyginimai po 2008 metų krizės ilgą laiką buvo labai sumažėję. Kalbėdamas apie tuo metu maždaug 2100 eurų siekusį atlygį, jis pavartojo žodį „valkatos“.
Ši frazė sulaukė itin aštrios visuomenės reakcijos. Pats E. Gentvilas netrukus pripažino, kad jo pasakymas galėjo įžeisti žmones, ypač gaunančius mažiausias pajamas, ir viešai atsiprašė.
Politikas teigė nenorėjęs įžeisti žmonių ir pripažino, kad jo pasakymas buvo nevykęs.
Parlamentarai aiškina, kad prabangiai negyvena
Tuo metu dalis dabartinių ir buvusių parlamentarų pabrėžia, kad didesnė alga savaime nereiškia prabangaus gyvenimo.
Vytautas Mitalas yra pasakojęs apie turimą būsto paskolą, šeimos išlaidas ir augančias palūkanas. Jo teigimu, nepaisant atlyginimo, per kadenciją nebūtinai pavyksta sukaupti didelių santaupų.
Panašiai kalbėjo ir L. Savickas, teigęs, kad Seimo nariai nėra žmonės, gyvenantys prabangiai.
Arminas Lydeka taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad kai kurie parlamentarai turi paskolas ir turi skaičiuoti savo išlaidas. Saulius Skvernelis tuo metu sakė, kad išgyventi ir sutaupyti įmanoma, tačiau viskas priklauso nuo žmogaus poreikių.
Kodėl atlyginimai buvo keliami?
Seimo narių atlyginimai nebuvo reikšmingai didinami ilgą laiką. Diskusijose buvo akcentuojama, kad parlamentarų darbo užmokestis po 2008 metų krizės ilgus metus išliko santykinai mažas.
Tačiau atlyginimų didinimas visuomenėje sukėlė klausimą, ar parlamentarų pajamos turėtų augti taip sparčiai, kai nemažai gyventojų vis dar susiduria su didelėmis būsto, maisto, energijos ir kitomis kasdienėmis išlaidomis.
Kita vertus, atlyginimų šalininkai pabrėžia, kad Seimo nario pareigos yra atsakingos, o darbo užmokestis neturėtų būti toks mažas, kad politikai būtų finansiškai priklausomi nuo kitų pajamų šaltinių.
Skiriasi ne tik paprasto parlamentaro alga
Didesnis atlygis taikomas ne tik eiliniams Seimo nariams. Gerokai daugiau gauna ir aukštesnes pareigas užimantys politikai.
Komitetų pirmininkų, jų pavaduotojų, komisijų vadovų ir Seimo vadovybės atlyginimai taip pat yra didesni nei ankstesnėje kadencijoje.
Todėl parlamentarų atlyginimų tema išlieka jautri – ypač tuomet, kai politikų pajamos lyginamos su vidutinėmis šalies gyventojų pajamomis.
Viena frazė tapo politinės diskusijos simboliu
E. Gentvilo pasakymas apie tai, kam kelių tūkstančių eurų atlyginimas gali atrodyti didelis, tapo viena labiausiai įsimintų diskusijos apie Seimo narių algas frazių.
Nors pats politikas vėliau dėl jos atsiprašė, ši istorija vis dar sugrįžta, kai Lietuvoje iš naujo pradedama diskutuoti apie parlamentarų darbo užmokestį.
Šiandien klausimas išlieka tas pats: ar Seimo narių atlyginimai turi būti vertinami pagal atsakomybę ir pareigų sudėtingumą, ar pirmiausia pagal tai, kiek uždirba eilinis Lietuvos gyventojas?
Atsakymo į jį visuomenė kol kas neturi vieningo.
