Kaip skelbia rusų propagandos agentūra TASS, penktadienį jis Kremliuje susitiko su rusų kariais.
Nauji Putino pareiškimai apie karą
Oficialiai nurodoma, kad V. Putinas rusų kariams norėjo padėkoti ir juos pamatyti.
Susitikime V. Putinas pareiškė, kad „ne Rusija pradėjo karą“.
Savo pasisakymuose jis taip pat nurodė, kad Rusija dirba kurdama naujus dronus.
„Rusija praktiškai viena stovi prieš visą kolektyvinį Vakarų pasaulį. <…> Niekam nepavyks pasiekti strateginės Rusijos nesėkmės“, – cituojamas jis.
Plataus masto karas Ukrainoje prasidėjo 2022-ųjų vasario 24-ąją. Kremlius savo kruviną agresiją Ukrainoje atsisako vadinti tikruoju vardu ir nuo pat karo pradžios teigia, kad vykdo „specialiąją karinę operaciją“, kurios tikslas, be kita ko, yra „denacifikuoti“ ir „demilitarizuoti“ Ukrainą.
Rusų kariuomenė nuo pat karo pradžios taikosi ne tik į karinę, bet ir į civilinę infrastruktūrą, dėl rusų agresijos žuvo ar namų neteko daugybė ukrainiečių.
Ukraina pastaruoju metu intensyvina smūgius Rusijos karinei infrastruktūrai ir objektams, padedantiems finansuoti rusų karo mašiną.
Švedija įspėja, kad Rusija gali mėginti išbandyti NATO vienybę
Rusija gali gana greitai imtis karinių žingsnių prieš NATO šalis, jei Kremlius nuspręs, kad laikas tam palankus, penktadienį įspėjo Švedijos parlamento gynybos komitetas.
„Ginkluotos atakos prieš Švediją ar mūsų sąjungininkus galimybės negalima atmesti“, – pažymėjo komitetas ataskaitoje, kurioje pabrėžė vis labiau neaiškią Europos saugumo padėtį.
„Rusijos kariniai žingsniai, pavyzdžiui, siekiant išbandyti NATO vienybę ir 5 straipsnio patikimumą, galėtų įvykti gana artimoje ateityje, jei Kremlius nuspręstų, kad politinė situacija tam yra palanki“, – teigiama komiteto ataskaitoje.
5-asis straipsnis yra NATO kolektyvinio saugumo nuostata, kurioje teigiama, kad puolimas prieš vieną narę yra puolimas prieš visas Aljanso šalis.
Ataskaitoje priduriama, kad Rusija galėtų imtis veiksmų net ir neturėdama karinės galios, kuri tradiciškai laikoma būtina atakai.
„Galime pažymėti, kad padėtis saugumo politikos srityje tebėra rimta ir jai būdingas didelis neapibrėžtumas. Yra rizikos, kad padėtis gali staigiai pablogėti, o tai turėtų rimtų pasekmių Švedijos ir Europos saugumui“, – spaudos konferencijoje sakė komitetui vadovaujantis Jorgenas Berglundas.
Švedijos ginkluotųjų pajėgų vadas Michaelis Claessonas gegužę taip pat įspėjo, kad Rusija galėtų išbandyti NATO ryžtą.
„Jie žino, kad visas Vakarų pasaulis ginkluojasi. Todėl klausiu savęs: kodėl jie turėtų laukti, kad pasinaudotų pastebėtomis silpnybėmis?“, – sakė jis viešajam transliuotojui SVT.
Į Gynybos komitetą įtraukti visų į parlamentą išrinktų Švedijos partijų atstovai. Jo darbas formuoja šalies ilgalaikio gynybos planavimo pagrindą.
Komiteto ataskaitoje taip pat teigiama, kad Jungtinės Valstijos yra „labai svarbios Švedijos ir Europos saugumui bei gerovei“, tačiau pabrėžiama, kad „Europos santykiai su Jungtinėmis Valstijomis keičiasi“, nes prezidento Donaldo Trumpo kadencijos metu JAV „užsienio ir saugumo politika buvo smarkiai pertvarkyta“.
Po 2022 metais Rusijos pradėtos invazijos į Ukrainą Švedija atsisakė du šimtmečius taikytos karinio neprisijungimo politikos ir 2024 metais įstojo į NATO.
Švedijos išlaidos gynybai iki 2030 metų turėtų pasiekti 3,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), palyginti su 2,8 proc. šiais metais.
Lukas Starkus – Citata.lt portalo autorius ir turinio kūrėjas, besidomintis literatūra, filosofija bei žmogaus vidinio pasaulio atradimais. Jo tikslas – dalintis įkvepiančiomis mintimis, kurios padeda sustoti, apmąstyti ir atrasti prasmingesnį požiūrį į kasdienybę. Siekia, kad citata.lt taptų vieta, kur kiekvienas skaitytojas galėtų rasti žodžius, atspindinčius jo patirtis, lūkesčius ar vidinius ieškojimus.
