Kamilė Lukauskytė
Lietuvai minint 35-ąsias Sausio 13-osios metines, kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė priminė klausimą, kuris šiandien skamba ne mažiau aktualiai nei prieš kelis dešimtmečius: ar Lietuva ir jos žmonės būtų pasirengę dar kartą ginti savo laisvę?
Politikės žodžiai nuskambėjo tuo metu, kai saugumo klausimai Europoje yra tapę kasdienės politikos dalimi, o Rusijos karas prieš Ukrainą primena, kad taika ir nepriklausomybė nėra savaime suprantami dalykai.
Grybauskaitė kalbėjo apie budrumą
Sausio 13-osios proga D. Grybauskaitė savo mintimis pasidalijo socialiniame tinkle. Ji pabrėžė, kad ši diena Lietuvai nėra vien istorinis įvykis, kurį galima prisiminti kartą per metus.
Anot buvusios prezidentės, Sausio 13-oji kiekvienais metais tarsi iš naujo patikrina Lietuvos visuomenę – jos atmintį, budrumą, drąsą ir pasirengimą ginti valstybės nepriklausomybę.
„Sausio 13-oji kasmet ateina patikrinti mūsų atminties, mūsų budrumo, drąsos ir pasirengimo vėl apginti Lietuvą, savo valstybės Nepriklausomybę. Kaip ir tada, prieš 35 metus“, – rašė D. Grybauskaitė.
Tai – ne tik prisiminimas apie praeitį. Tokia žinutė šiandien įgauna papildomą prasmę, nes Lietuvos saugumo aplinka per pastaruosius metus iš esmės pasikeitė.
1991-ųjų tragedija – 14 žuvusiųjų
1991 metų sausio 13-osios naktis tapo vienu svarbiausių Lietuvos nepriklausomybės istorijos momentų. Sovietų kariuomenės agresijos metu prie Vilniaus televizijos bokšto ir kitose vietose žuvo 14 Lietuvos laisvės gynėjų, šimtai žmonių buvo sužeisti.
Tūkstančiai žmonių tuo metu nepabūgo ir susirinko ginti strategiškai svarbių objektų. Būtent ši visuomenės valia tapo vienu ryškiausių nepriklausomybės atkūrimo simbolių.
Praėjus 35 metams, klausimas apie pasirengimą ginti Lietuvą skamba jau kitoje geopolitinėje realybėje.
Nausėda: laisvės kainą turime būti pasirengę sumokėti
Panašią mintį Sausio 13-osios išvakarėse išsakė ir prezidentas Gitanas Nausėda. Jis pabrėžė, kad laisvė nėra dalykas, kurį galima laimėti kartą ir amžiams.
Prezidentas, kalbėdamas prie Televizijos bokšto, ragino nepamiršti Ukrainos patirties. Jo teigimu, vykstantis karas primena apie kainą, kurią valstybės gali būti priverstos mokėti už laisvę.
Nausėda akcentavo, kad Lietuva turi būti pasirengusi šią kainą sumokėti bet kada, o visuomenę turi vienyti bendras laisvės ir valstybės saugumo suvokimas.
Tai ypač aktualu šiandien, kai Lietuvos gynyba vis dažniau aptariama ne kaip tolima politinė tema, o kaip vienas svarbiausių valstybės prioritetų.
Ar šiandien Lietuva būtų tokia pati kaip 1991-aisiais?
Būtent čia slypi D. Grybauskaitės žinutės esmė.
Sausio 13-osios karta jau pasikeitė. Dalis dabartinių Lietuvos gyventojų 1991 metais dar nebuvo gimę arba buvo maži vaikai. Todėl natūraliai kyla klausimas, ar dabartinė visuomenė turėtų tokį patį ryžtą, jeigu istorija staiga pasikartotų.
Atsakymo į šį klausimą vien prisiminimais apie Sausio 13-ąją negausime.
Pasirengimas ginti valstybę priklauso ne tik nuo kariuomenės, ginkluotės ar sąjungininkų. Ne mažiau svarbus visuomenės atsparumas, gebėjimas atpažinti dezinformaciją, pilietiškumas ir pasitikėjimas valstybės institucijomis.
Todėl buvusios prezidentės žodžiai gali būti suprantami kaip priminimas, kad istorijos pamokos nėra vien ceremonijos ar žvakelių uždegimas.
Laisvė savaime neišlieka
Prieš 35 metus Lietuvos žmonės parodė, kad valstybės gynimas nėra vien kariuomenės užduotis. Sausio 13-osios įvykiai tapo įrodymu, kad kritiniu momentu visuomenės apsisprendimas gali turėti milžinišką reikšmę.
Šiandien Lietuva yra NATO ir Europos Sąjungos narė, o šalies saugumas grindžiamas ne tik nacionaliniais pajėgumais, bet ir sąjungininkų įsipareigojimais.
Tačiau D. Grybauskaitės ir G. Nausėdos žinutės primena kitą dalyką: sąjungininkai gali padėti apginti valstybę, tačiau pačios valstybės pasirengimas gintis prasideda nuo jos žmonių.
Sausio 13-oji todėl ir toliau išlieka ne tik istorijos puslapiu. Ji – klausimas dabartinei kartai: jeigu Lietuvai vėl iškiltų egzistencinė grėsmė, ar būtume pasirengę ginti tai, ką prieš 35 metus iškovojo ir savo gyvybėmis apgynė kiti?
