Lukas Starkus
Dėl savaitgalį praūžusios audros padarinių Ignalinos, Mažeikių ir Kupiškio rajonuose paskelbtos savivaldybės lygio ekstremalios situacijos.
Ignalinos rajone situacija paskelbta antradienį, Mažeikių ir Kupiškio – trečiadienį. Anksčiau ekstremalią situaciją paskelbė Kazlų Rūdos, Anykščių, Biržų, Telšių rajono savivaldybės.
Nors trečiadienį ekstremali situacija paskelbta valstybės lygiu, Kupiškio rajono meras Algirdas Raslanas teigia, kad savivaldybės lygio ekstremali situacija leidžia panaudoti mero rezervo fondą kompensuoti žmonių nuostolius, jos nepaskelbus, šių lėšų liesti nebūtų galima.
„Mes skaičiuojame, kokius žmonės patyrė nuostolius už sulaužymus. Tai yra užkrito ant klojimų, tvartų, namų, nes buvo tokių atvejų, kur namus sudaužė. Tai va tokie atvejai pas mus jau yra. Tai mes juos skaičiuojame būtent tokiu principu“, – BNS sakė A. Raslanas.
Pasak mero, šiuo metu savivaldybėje vis dar apie 800 žmonių neturi elektros, šis skaičius sumažėjo nuo po audros buvusių beveik 5 tūkst. žmonių.
„Tai dar vienas antrasis argumentas, kodėl mes paskelbėme (ekstremalią situaciją – BNS), nes jau bemaž savaitę žmonės neturi elektros ir nuostoliai, na, šaldytuvai, maistas sugedęs, pieno laikymas ir kiti dalykai“, – dėstė A. Raslanas.
Jo teigimu, paskelbus ekstremalią situaciją savivaldybėje, daugiau pajėgumų atsiuntė ir „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO).
„Jie metė daug pajėgumų, mes džiaugiamės, kad šiandien gal pabaigs ir tvarkyti. (…) Aš pats važinėju po rajoną, kabo laidai. Mums negalima niekam liestis prie to, tai gali daryti tik specializuoti ESO darbuotojai, turintys tokią teisę“, – pasakojo meras.
Pasak A. Raslano, trečiadienį ESO atsiuntė pranešimą, kuriame nurodoma, kad galima teikti prašymą dėl Lietuvos kariuomenės pagalbos, kur pagal įstatymą, savivaldybių teritorijoje veikiančioms civilinės saugos pajėgoms galima pasitelkti karius.
„Mes viską savo jėgomis, per seniūnijas daugiau mažiau sutvarkėme, dabar karių pagalbos nereikia. (…) Bet tą reikėjo daryti sekmadienį iš ryto. Dabar, kai praėjo savaitė, ir tada mes sureaguojame, kad gal kariuomenė galėtų padėti, čia visiškas absurdas“, – kalbėjo jis.
Mero teigimu, savivaldybės praūžus audrai reagavo iškart, tačiau jos pasigedo greitesnės reakcijos nacionaliniu mastu.
„Kodėl tokia reakcija yra pavėluota, sakykime, kai jau daugiau mažiau viską susitvarkėme? Pavyzdžiui, labai daug padėjo žmonės, tuo labai džiaugiamės. Patys čiupo, greitai po audros padėjo pjaustyti medžius, atlaisvino kelius. Va čia buvo pilietiškumas“, – sakė A. Raslanas.
Anot jo, audra parodė, kad turėtų būti tikslingiau skiriamos ir civilinei saugai skirtos lėšos, prioritetą teikiant generatoriams.
„Generatoriai yra esminis dalykas, kas gelbėjo toje situacijoje pirmomis minutėmis ar valandomis. (…) Pavyzdžiui, Kupiškio vandenys iš karto pajungė generatorius, tai ir vanduo buvo, ir nuotekos buvo, ir viskas veikė. Keturi generatoriai skirtingose vietose buvo vežiojami pagal grafiką, kad žmonės žinotų, kada bus vanduo. Mes čia va taip va gelbėjomės. Bet praktiškai visur tų generatorių reikia. ESO 200 generatorių Panevėžio regione turėjo, 30 sugedo iš karto, nes jie nebuvo išbandyti“, – pasakojo meras.
„Žiūrėkime realiai į gyvenimą, ko tokiais atvejais trūksta. Elektra iš karto nutrūko, krizės atveju vėlgi elektra bus vienas iš kritinių dalykų. Tai kuo mes galime remtis? Kaimas turi šulinius, o ką daryti gyvenvietėms? Tai visi iš karto užstringa. Senelių namai, ligoninės, poliklinikos ir kiti dalykai. Tai šitą mes susitvarkysime ir savo dalinai jėgomis, bet žiūrint nacionaliniu lygiu, tai viena iš tokių krizės išvadų yra šita“, – pridūrė jis.
BNS rašė, kad per savaitgalį siautusią audrą žuvo žmogus, dar keturi buvo sužeisti, elektros tiekimas buvo sutrikęs daugiau nei 268 tūkst. vartotojų. Ketvirtadienį ryte elektros vis dar neturi 62 tūkst. vartotojų.
Dėl savaitgalį Lietuvoje siautusios audros ir didelių nuostolių ūkininkams Vyriausybė trečiadienį paskelbė ekstremalią situaciją valstybės lygiu.
Sprendimas priimtas pritarus Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vertinimui, Žemės ūkio ministerijos iniciatyva. Ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovu paskirtas NKVC vadovas Vilmantas Vitkauskas.
Jos paskelbimas leidžia efektyviau koordinuoti pagalbos priemones ir netaikyti paramos mažinimo ar kitų sankcijų už įsipareigojimus, kurių dėl ekstremalių aplinkybių ūkininkai negalėjo įvykdyti.
