Kamilė Lukauskytė
Politikos kultūra Lietuvoje vėl tapo Dariaus Kuolio dėmesio centre. Filosofas ir visuomenės veikėjas paragino jaunąją politikų kartą atsisakyti nuolatinio susipriešinimo ir partijų kovų, o vietoje jų rinktis dialogą, susitarimus bei pagarbą oponentui.
Kuolys teigia, kad valstybė daug laimėtų, jeigu naujos kartos partijų lyderiams pavyktų ištrūkti iš vadinamųjų „genčių karų“ ir sugrąžinti į politinį gyvenimą tai, ką jis vadina tikrąja politika.
Kritika – ne tik partijoms, bet ir visai politinei kultūrai
Savo mintimis Kuolys pasidalijo socialiniuose tinkluose. Jo vertinimu, šiandien politinėje erdvėje pernelyg dažnai įsigali principas, kai politinis oponentas nebėra laikomas tiesiog kitaip manančiu žmogumi – jis paverčiamas priešu.
Tokioje aplinkoje, pasak jo, vis mažiau vietos lieka tikram dialogui. Politinės diskusijos virsta jėgos demonstravimu, o visuomenę pasiekia vis daugiau susipriešinimo ir tarpusavio nepasitikėjimo.
Kuolys ragina jaunus politikus ieškoti kitokio kelio.
„Sugrįžti prie tikros politikos“
Pasak Kuolio, tikroji politika pirmiausia turėtų būti grindžiama gebėjimu tartis ir susitarti dėl bendrų valstybės bei visuomenės interesų.
Jo įsitikinimu, politinė veikla neturėtų apsiriboti vien partijų reitingais, rinkiminėmis kovomis ar bandymu įveikti oponentą. Valstybės interesas, jo manymu, turėtų būti aukščiau siaurų partinių tikslų.
Būtent todėl jis viliasi, kad jaunosios kartos politikams pavyks pakeisti dabartinę politinę atmosferą.
„Valstybė daug laimėtų, jei jaunosios kartos partijų vadovams pavyktų išvaduoti Lietuvą iš genčių karų“, – savo įraše teigia Kuolys.
Oponentas neturėtų tapti priešu
Vienas svarbiausių Kuolio akcentų – požiūris į politinį oponentą.
Jo vertinimu, nesutarimai savaime nėra problema. Demokratinėje valstybėje skirtingos nuomonės yra neišvengiamos. Tačiau problema prasideda tuomet, kai politinis varžovas tampa žmogumi, kurį siekiama ne įtikinti, o sunaikinti politiškai.
Kuolys kritikuoja ir vadinamuosius kultūrinius bei ideologinius karus, kurie, jo teigimu, dažnai pateikiami kaip politika. Tačiau vien konfliktas ir nuolatinė oponentų medžioklė, jo manymu, nėra valstybės kūrimas.
Jo žinutė gana aiški: politikoje turi išlikti vietos kompromisui, pokalbiui ir pagarbai kitokiai pozicijai.
„Politikos menui nepakanka gyvuliškų instinktų“
Kuolys savo įraše nevengė aštrių formuluočių. Jis teigia, kad politinei veiklai neužtenka vien instinktų, kovos dėl įtakos ar jėgos demonstravimo.
Jo nuomone, tikram dialogui būtina savigarba ir pagarba kitam žmogui. Be šių dalykų politinis procesas gali virsti paprasčiausiu sandorių ir galios pasidalijimu.
„Politikos menui nepakanka gyvuliškų instinktų. Jam reikia žmogaus pastangų, nors šiokio tokio žmogaus kilnumo“, – rašo Kuolys.
Šią mintį jis sieja ir su senosios filosofinės tradicijos autoriais – Sokratu, Platonu, Aristoteliu bei Augustinu.
Ar jaunieji politikai gali pakeisti atmosferą?
Kuolio žinutė kartu yra ir klausimas jaunajai politikų kartai. Ar ji sugebės atsiriboti nuo nuolatinio konflikto ir sukurti kitokią politinę kultūrą?
Filosofas pripažįsta, kad tai nebus lengva. Jo vertinimu, Lietuvos politiniame gyvenime šiuo metu netrūksta neapykantos, paniekos, cinizmo, triukšmingų konfliktų ir jėgos žaidimų.
Vis dėlto jis palieka ir šiokios tokios vilties.
Jo akimis, būtent jauni partijų lyderiai gali turėti galimybę pakeisti politinio bendravimo taisykles – jeigu vietoje nuolatinio oponentų puolimo pasirinks susitarimus dėl klausimų, kurie svarbūs visai valstybei.
Kuolio žinutė šiuo požiūriu nėra vien kritika. Tai ir raginimas politikams prisiminti, kad demokratinė politika nėra vien laimėjimas prieš kitą pusę. Ji taip pat yra gebėjimas kalbėtis su tais, su kuriais nesutinki, ir ieškoti sprendimų, kurie peržengtų vienos partijos interesus.
