Kamilė Lukauskytė
Baltijos valstybės nebuvo pakviestos į Lenkijoje planuojamą dalies NATO šalių susitikimą, o ši žinia Lietuvoje sukėlė diskusijų. Opozicinės TS-LKD pirmininkas Laurynas Kasčiūnas ragina paties nepakvietimo nedramatizuoti, tačiau kartu įžvelgia kitą problemą.
Politiko vertinimu, Lietuvai trūksta aiškaus ir tiesioginio kanalo, kuriuo su Jungtinėmis Valstijomis būtų galima aukštu lygiu kalbėtis apie saugumą bei gynybą.
Jo teigimu, būtent šioje srityje Lietuvos diplomatijai gali tekti rimtas iššūkis.
Baltijos šalys liko už durų
Diskusija kilo paaiškėjus, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija į Lenkijoje vyksiantį susitikimą nepakvietė dalies NATO sąjungininkių.
Tarp jų – Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Kvietimų taip pat negavo Jungtinė Karalystė bei Prancūzija.
Skelbiama, kad Pentagono politikos vadovo Elbridge’o Colby iniciatyva organizuojamas formatas bus skirtas NATO ateities klausimams.
L. Kasčiūnas pabrėžia, kad vien dėl Lietuvos nebuvimo šiame susitikime daryti dramatiškų išvadų nereikėtų. Pasak jo, tai atskiras formatas, o oficialūs kriterijai, pagal kuriuos valstybės į jį kviečiamos, nėra paskelbti.
Įvardijo tris svarbius kriterijus
Konservatorių lyderis atkreipė dėmesį į tris sritis, kurios, jo vertinimu, JAV gali būti svarbios renkantis glaudesnio bendradarbiavimo partneres.
Pirmoji – valstybės skiriamas finansavimas gynybai. Antroji – realiai vystomi kariniai pajėgumai. Trečioji – šalies gynybos pramonė ir jos galimybės.
L. Kasčiūno vertinimu, Lietuva šiuo metu tvirtai atitinka pirmąjį kriterijų – daug investuoja į gynybą.
Tačiau kalbant apie karinius pajėgumus ir gynybos pramonės mastą, politikas mato daugiau iššūkių.
Prabilo apie ryšį su amerikiečiais
Didesnį nerimą L. Kasčiūnui kelia ne pats susitikimas Lenkijoje.
Politiko nuomone, Lietuvos dvišaliai ryšiai su JAV saugumo klausimais šiuo metu nėra tokie stiprūs, kokie galėtų būti.
Jis teigia pasigendąs aiškaus kanalo, kuris leistų Lietuvos atstovams tiesiogiai ir reguliariai su amerikiečiais aptarti gynybos bei saugumo klausimus.
Tai nereiškia, kad Lietuva neturi diplomatinių ar karinių ryšių su JAV. Jungtinės Valstijos išlieka Lietuvos NATO sąjungininkė, o Lietuvoje rotuojasi amerikiečių kariai.
Kalbama būtent apie L. Kasčiūno politinį vertinimą dėl aukšto lygio komunikacijos efektyvumo.
Kaip pavyzdį pateikė Suomiją
L. Kasčiūnas atkreipė dėmesį į Suomiją, kuri, jo vertinimu, sugebėjo atrasti Jungtinėms Valstijoms svarbių bendradarbiavimo sričių ir taip sustiprinti savo pozicijas.
Anot politiko, Lietuvai taip pat reikėtų ieškoti sričių, kuriose ji amerikiečiams galėtų pasiūlyti konkrečią strateginę vertę.
Tokio bendradarbiavimo reikšmė Lietuvai ypač didelė dėl šalies geografinės padėties ir Rusijos keliamos saugumo grėsmės.
Vienas susitikimas dar neparodo viso vaizdo
Baltijos valstybių nepakvietimas savaime nereiškia, kad jos stumiamos iš NATO sprendimų priėmimo ar kad JAV atsisako savo įsipareigojimų Aljansui.
Be to, už susitikimo ribų liko ir tokios didelės NATO valstybės kaip Jungtinė Karalystė bei Prancūzija.
Vis dėlto L. Kasčiūnas mano, kad ši situacija turėtų paskatinti Lietuvą daugiau dėmesio skirti tiesioginiams santykiams su Vašingtonu.
Jo siunčiama žinia paprasta – nepakvietimo į vieną formatą dramatizuoti nereikia, tačiau Lietuvai, politiko vertinimu, būtina ieškoti stipresnio ir aiškesnio kelio tiesiogiai kalbėtis su svarbiausia NATO sąjungininke.
