Kamilė Lukauskytė
Vienos garsiausių Lietuvos dainininkių Džordanos Butkutės vyro Elegijaus Strasevičiaus byla sulaukė didžiulio dėmesio. Teisme nagrinėtos aplinkybės privertė suklusti net patyrusį advokatą Gintarą Černiauską. Nors vyrui buvo pareikšti kaltinimai dėl didelio kiekio psichotropinių medžiagų įsigijimo, prokuroro pasiūlyta bausmė pasirodė gerokai švelnesnė, nei buvo galima tikėtis. Dar daugiau klausimų sukėlė tyrimo metu atskleistos receptų išrašymo aplinkybės.
Garsi byla vėl atsidūrė dėmesio centre
Spalio 23 dieną vėl prisiminta prieš kelerius metus Kauno apygardos teisme nagrinėta byla, kurioje vienas kaltinamųjų buvo Džordanos Butkutės sutuoktinis Elegijus Strasevičius.
Vyras buvo kaltinamas didelio kiekio psichotropinių medžiagų įsigijimu neturint tikslo jų platinti.
Byloje figūravo ir daugiau asmenų, tarp jų – gydytojas Virgilijus Šliažas bei jo sutuoktinė Dalia Šliažienė.
Didžiausią dėmesį patraukė ne tik patys kaltinimai, bet ir prokuroro pasiūlymas dėl bausmės.
Svarbu pažymėti, kad 2026 metais paskelbtame straipsnyje prisimenami ankstesni teismo procesai, o ne pranešama apie naują šios dienos nuosprendį.
Prokuroro pasiūlymas nustebino
Pagal byloje nurodytą Baudžiamojo kodekso straipsnį E. Strasevičiui grėsė nuo 10 iki 15 metų laisvės atėmimo bausmė.
Tačiau prokuroras Ričardas Gailevičius pasiūlė gerokai švelnesnį sprendimą.
Vietoj įkalinimo buvo siūloma skirti dvejų metų laisvės apribojimą.
Kitiems dviem kaltinamiesiems – gydytojui ir jo žmonai – prokuroras siūlė taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Toks pasiūlymas sulaukė teisininkų dėmesio, nes gerokai skyrėsi nuo įprastai už tokio pobūdžio nusikalstamas veikas numatytų sankcijų.
Advokatas neslėpė nuostabos
Bylos aplinkybes komentavęs advokatas Gintaras Černiauskas teigė, kad jo praktikoje už panašius nusikaltimus paprastai būdavo skiriamos realios laisvės atėmimo bausmės.
Pasak teisininko, žmonės už neteisėtą disponavimą dideliais psichotropinių medžiagų kiekiais yra praleidę ir dešimtmetį už grotų.
Todėl siūlymas apsiriboti dvejų metų laisvės apribojimu jam pasirodė neįprastas.
Advokatas išsakė nuomonę, kad tokį švelnų pasiūlymą galėjo lemti kaltinamojo žinomumas.
Vis dėlto tai yra G. Černiausko vertinimas, o ne nustatytas faktas, kad prokuroro sprendimui turėjo įtakos E. Strasevičiaus pavardė.
Vienas skaičius sukėlė ypač daug klausimų
Teisininkui užkliuvo ir byloje minėtas psichotropinių vaistų kiekis.
Kalbėta apie maždaug 1 500 tablečių.
G. Černiausko nuomone, toks kiekis kelia pagrįstų klausimų, ar preparatai iš tiesų buvo įsigyti vien asmeniniam vartojimui.
Advokatas atkreipė dėmesį ir į tai, kad vaistai turi galiojimo terminą, todėl labai didelių atsargų kaupimas gali atrodyti neįprastas.
Tačiau vien tablečių skaičius savaime neįrodo ketinimo jas platinti.
Konkretaus asmens veiksmus ir jų teisinį vertinimą lemia byloje surinkti įrodymai.
Byloje figūravo ir pati Džordana Butkutė
Tyrimo metu buvo nagrinėjami ir vieno žinomos atlikėjos Džordanos Butkutės veiksmai.
Nustatyta, kad dainininkė vieną kartą suklastojo receptą ir įsigijo vaistų asmeniniam vartojimui.
Atlikėja savo kaltę pripažino.
Kadangi nusikalstama veika buvo priskirta nesunkiems nusikaltimams, o už dainininkę sutiko laiduoti kitas asmuo, ji buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Tai buvo atskiras epizodas, todėl jo nereikėtų tapatinti su visais jos sutuoktiniui pareikštais kaltinimais.
Netikėtos detalės apie receptus
Byloje buvo nagrinėjama, kaip žmonės gaudavo receptus raminamiesiems vaistams „Xanax“.
Vienas liudytojas pasakojo, kad receptus jam išrašydavo gydytojas urologas, nors šie vaistai nebuvo susiję su jo specializacija.
Pasak liudytojo, kartais receptus jis atsiimdavo gydytojo gyvenamojoje vietoje.
Kai kurie dokumentai esą būdavo užpildyti skirtinga rašysena.
Liudytojas taip pat pasakojo, kad tam tikrais atvejais pats įrašydavo informaciją į receptą.
Šie parodymai tapo svarbia bylos dalimi, nes pareigūnai aiškinosi galimą sistemingą receptų klastojimą.
Paaiškėjo ir daugiau aplinkybių
Tyrimo medžiagoje buvo minimi ir liudytojų pasakojimai apie gydytojo dukrą.
Vieno asmens teigimu, ji galėjo naudotis tėvo antspaudu, klastoti receptus ir įsigytus vaistus pardavinėti.
Tačiau tai buvo liudytojo pateikta informacija, todėl jos negalima automatiškai laikyti teismo nustatyta visų aprašytų veiksmų įrodymų visuma.
Šios aplinkybės atskleidė, kodėl tyrimas buvo sudėtingas ir apėmė ne vieną asmenį.
Teismas vėliau priėmė sprendimą
Nors spalio 23 dieną paskelbtame straipsnyje daugiausia prisimenamas ankstesnis prokuroro pasiūlymas, svarbu žinoti ir vėlesnę bylos eigą.
2023 metų gruodžio 28 dieną Kauno apygardos teismas pripažino Elegijų Strasevičių kaltu ir skyrė jam dvejų metų laisvės apribojimo bausmę.
Vyras taip pat buvo įpareigotas per metus atlikti 100 valandų nemokamų darbų socialinės pagalbos srityje ir sumokėti 7 500 eurų įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į tai, kad E. Strasevičius pripažino kaltę, gailėjosi ir bendradarbiavo.
Taip pat buvo nustatyta, kad vaistai įsigyti asmeniniam vartojimui, o duomenų apie jų platinimą byloje nebuvo.
Byla, sukėlusi diskusijų dėl teisingumo
Ši istorija sulaukė dėmesio ne tik dėl garsios pavardės.
Ji iškėlė klausimą, kaip teismai turėtų vertinti atvejus, kai įstatyme numatyta griežta bausmė, tačiau konkrečios bylos aplinkybės leidžia svarstyti išimtis.
Advokatas G. Černiauskas abejojo tokio švelnaus sprendimo pagrįstumu, o teismas vėliau nurodė konkrečias aplinkybes, dėl kurių pasirinko laisvės apribojimą.
Elegijaus Strasevičiaus byla parodė, kad net ir pasibaigus teismo procesui visuomenėje gali likti klausimų. Tačiau svarbiausia atskirti teisininkų nuomones nuo teismo nustatytų faktų – būtent jie yra pagrindas vertinti, kas iš tiesų įvyko.
