Kamilė LukauskytėHortenzijos puošia vis daugiau lietuvių kiemų, tačiau jų augintojams neretai kyla įvairiausių klausimų: kur šiuos augalus sodinti, kad šie sukrautų daugiausiai žiedų? Kaip dažnai tręšti, kada genėti hortenzijas ir ką daryti pradėjus gelsti lapams?
Panevėžio rajone esančio hortenzijų parko savininkė Rūta Čepukonytė sako, kad tinkamai parinktos hortenzijos nėra lepios, tačiau viena klaida gali lemti smulkesnius žiedynus ir silpnas, linkstančias šakas.
Pataria rinktis šluotelines hortenzijas
R. Čepukonytės teigimu, Lietuvos klimatui geriausiai tinka šluotelinės hortenzijos. Būtent jų hortenzijų parke auginama daugiausia.
„Pagrinde mes auginame šluotelines, kurios geriausiai žiemoja Lietuvos klimate. Sunkiau būtų su didžialapėmis hortenzijomis – jas žiemą reikėtų uždengti arba nešti į uždarą patalpą, kad nenušaltų. Geriausia būtų rinktis šluotelines“, – pataria parko savininkė.
Šluotelinės hortenzijos yra prisitaikiusios prie lietuviškų žiemų, todėl, anot pašnekovės, jų dengti šaltuoju metų laiku visiškai nereikia.
Ruošiant šiuos augalus žiemai pakanka juos tinkamai nugenėti – tai galima padaryti tiek vėlyvą rudenį, tiek ankstyvą pavasarį.
Geriausia sodinti hortenzijas daliniame pavėsyje
Idealiausia hortenzijoms parinkti vietą, kurioje jos gautų ir saulės, ir pavėsio.
„Geriausia būtų dalinė saulė, bet, aišku, jos auga visur. Pas mus vieta tokia, kad visą dieną hortenzijos gauna saulės, todėl galbūt daugiau reikia laistyti“, – pasakoja R. Čepukonytė.
Jeigu augalas visiškai negauna saulės, pavyzdžiui, yra pasodintas šiaurinėje pusėje, tai gali tapti viena iš priežasčių, kodėl hortenzija nežydi arba žydi labai negausiai. Žydėjimui įtakos taip pat gali turėti oro sąlygos ir netinkamos trąšos.
Pašnekovė atkreipė dėmesį ir į paplitusį įsitikinimą, kad hortenzijas būtina sodinti vien tik į rūgščią durpę. Pasak jos, žemę geriausia maišyti – į sodinimo duobę galima dėti maždaug pusę rūgščios durpės ir pusę kompostinės žemės.
„Kai mes jas sodinome, dar buvo plačiai paplitusi informacija, kad hortenzijoms būtinai reikia rūgščios durpės, todėl taip ir pasodinome. Jos auga gerai, tačiau dabar jau kalbama, kad tikrai nebūtina sodinti vien į rūgščią durpę – ją galima maišyti ir su kompostine žeme“, – aiškina ji.
Pasak pašnekovės, hortenzijas tręšti reikėtų pradėti tuomet, kai jos jau būna suvegetavusios ir ant krūmų visiškai išsiskleidžia lapai.
„Mes jas tręšiame hortenzijoms skirtomis trąšomis. Einame aplink kiekvieną krūmą ir pabarstome: mažesniam krūmui mažiau, didesniam – maždaug pilną saują. Taip darome tris ar keturis kartus per sezoną, iki antros vasaros pusės“, – pasakoja R. Čepukonytė.
Tačiau trąšų nereikėtų berti neapgalvotai. Per didelis jų kiekis, kaip ir trąšų trūkumas, gali pabloginti augalo būklę ir net pakeisti lapų išvaizdą.
Gelstantys lapai gali įspėti apie kelias problemas
Jeigu hortenzijos lapai pradeda gelsti arba ruduoti, pirmiausia vertėtų įvertinti laistymą. Lapų pokyčius gali lemti tiek vandens trūkumas, tiek jo perteklius.
„Hortenzijoms nepatinka, kai žemė patvinusi, kai būna per drėgna. Tokiu atveju gali prasidėti ir chlorozė.
Jeigu gelsta lapas, o jo gyslos išryškėja, tai gali reikšti, kad augalas nepasisavina reikalingų medžiagų. Taip gali nutikti, jeigu jis netręštas, tačiau kartais žmonės ir persistengia – pertręšia“, – vardija pašnekovė.
Parko savininkė tikino nepastebėjusi, kad hortenzijas itin dažnai pultų ligos ar kenkėjai. Dėl vieno pageltusio ar parudavusio lapelio, pasak jos, nereikėtų iš karto griebtis stiprių priemonių.
„Savo hortenzijų niekada nesame purškę nei fungicidais, nei priemonėmis nuo vabzdžių. Kartais žmonės rašo, kad po lapeliu įsisuko amaras ar kokia sraigė nugraužė, bet nereikia labai skubėti iš karto purkšti, nes augalui galima dar labiau pakenkti, o ne pagelbėti“, – perspėja R. Čepukonytė.
Anot jos, hortenzijos nėra tokie augalai, kuriuos kenkėjai pultų itin smarkiai. Šiuo požiūriu jos nereikalauja tiek priežiūros, kiek, pavyzdžiui, rožės.
Dirvožemis šluotelinių hortenzijų spalvos nepakeis
Pasak pašnekovės, dar viena dažniausiai pasitaikančių sodininkų klaidų – skirtingų hortenzijų rūšių savybių painiojimas. Žmonės neretai mano, kad rūgštus dirvožemis pakeis hortenzijų žiedų spalvą, tačiau reikėtų pabrėžti, jog šluotelinėms hortenzijoms tai negalioja.
„Šluotelinių hortenzijų spalvai dirvožemis įtakos neturi. Jų spalva priklauso nuo veislės: jeigu žiedai turi parausti, tai ir paraus, nesvarbu, kokiame dirvožemyje hortenzija pasodinta“, – aiškina parko savininkė.
Pagal dirvožemio rūgštingumą spalvą keičia didžialapės hortenzijos (lot. Hydrangea macrophylla), ypač rausvai arba mėlynai žydinčios jų veislės.
Rūgščiame dirvožemyje, kuriame augalas gali pasisavinti daugiau aliuminio, žiedai paprastai tampa mėlyni ar violetiniai. Mažiau rūgščiame arba šarminiame dirvožemyje jie dažniau būna rausvi ar raudoni.
Sodinukus galima sodinti beveik visą sezoną
Renkantis hortenzijos sodinuką svarbu apžiūrėti jo lapus. Jie turėtų būti žali ir gražūs, tačiau vienas kitas pageltęs apatinis lapelis nebūtinai reiškia, kad augalas serga ar yra nusilpęs.
„Vazone augančio augalo negalima lyginti su jau pasodintu žemėje. Medelyne vazonai būna sustatyti glaudžiai, augalai gauna mažiau saulės, todėl šviesa gali nepasiekti apatinių lapų. Nereikia iš karto reaguoti, kad tai būtinai liga“, – pataria R. Čepukonytė.
Ji paneigė ir nuomonę, kad mažesnis sodinukas būtinai prigis lengviau, o žydintį augalą persodinti rizikinga. Jeigu hortenzija augo vazone, ją į žemę galima perkelti beveik bet kuriuo šiltojo sezono metu.
„Kada galite įkasti kastuvą į žemę, tada galite ir sodinti – aišku, kai nėra įšalo. Realiai tai galima daryti nuo ankstyvo pavasario iki pat rudens“, – teigia pašnekovė.
Didžiausia klaida – hortenzijų gailėti
Daugiausia klausimų hortenzijų augintojams kyla dėl genėjimo. R. Čepukonytės teigimu, šluotelines hortenzijas būtina kruopščiai nugenėti kartą per metus. Tai galima atlikti lapkritį, kai augalas jau visiškai numetęs lapus ir baigęs vegetaciją, arba ankstyvą pavasarį, kol vegetacija dar neprasidėjo.
Kai kuriuose augalų priežiūros aprašymuose rekomenduojama prieš žiemą nukirpti tik žiedynus, o visą krūmą genėti pavasarį. Tačiau parke abu darbai atliekami vienu metu – rudenį arba pavasarį.
„Skirtumo tikrai nėra, kada tai padarysite, bet genėti tikrai reikia kasmet. Žmonės kartais to labai bijo ir nukerpa tik žiedus. Tuomet stiebas nepakankamai sutvirtėja, žiedynai smulkėja, o šakos jų neišlaiko ir svyra“, – perspėja moteris.
Anot jos, hortenzijų nereikėtų gailėti, nes tinkamas genėjimas padeda augalui plėstis, o jo šakoms – tvirtėti.
„Dažnai girdžiu: gaila, gaila, todėl nukirpome tik žiedus. Paskui žmonės sako, kad susmulkėjo žiedynai, šakos jų neišlaiko. Tikrai nereikia gailėti ir bijoti kirpti“, – akcentavo R. Čepukonytė.
Genint šluotelinę hortenziją nuo ankstesnio genėjimo vietos įprastai paliekami du pumpurai. Jeigu norima žemesnio krūmo, galima palikti vieną, o jeigu aukštesnio – tris pumpurus. Juos reikia skaičiuoti nuo ankstesnio genėjimo vietos, o ne nuo šakos viršūnės.
